Technologijų milžinai gūžiasi sparčiai augant tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų pasipiktinimui dėl „Facebook“, „YouTube“ ir „Twitter“ nesugebėjimo operatyviai pašalinti Naujosios Zelandijos žudynių vaizdo įrašo. Antradienį prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ už demokratų palaikymą, o aukščiausiasis antimonopolinių įstatymų leidėjas paragino atlikti „Facebook“ tyrimą.
Manoma, kad pasipiktinimas dar labiau sustiprės prasidėjus 2020 m. prezidento rinkimų kampanijai, nors kandidatai jau dabar netaupydami leidžia pinigus technologijų platformoms, kad šios skleistų jų žinutes. Kompanijų užsipuolimas pasitarnauja abiem pusėms: konservatoriai demonstruoja kovojantys su Silicio slėnio liberalais, o progresyvieji turi progą užsipulti korporatyvinę galią.
Kalifornijos kongresmenas respublikonas Devinas Nunesas pirmadienį iškėlė ieškinį „Twitter“, o senatorė Elizabeth Warren, demokratų kandidatė į prezidentus iš Masačusetso, praėjusią savaitę skundėsi, kad „Facebook“ įgijo pernelyg daug galios, laimėdama precedento neturintį respublikonų senatoriaus Tedo Cruzo iš Teksaso, D. Trumpo sąjungininko, palaikymą, kai šis pasidalino jos tviterio žinute. Antradienį Atstovų rūmų narys Bennie Thompsonas, Misisipės demokratas ir Tėvynės saugumo komiteto pirmininkas, pareikalavo, kad socialinės žiniasklaidos kompanijos liudytų dėl smurtinio turinio sklaidos.
„Kapitolio kalvoje keičiasi politiniai vėjai, – teigia Jonathanas Tepperis, knygos „Kapitalizmo mitas: monopolijos ir konkurencijos mirtis“ („The Myth of Capitalism: Monopolies and the Death of Competition“) autorius. – Ir kairiesiems, ir dešiniesiems galutinai trūko kantrybė.“
Ne taip seniai tokie technologijų milžinai kaip „Facebook“, „Alphabet Inc.“ priklausantis „Google“ ir „Amazon.com Inc.“ buvo laikomi amerikietiškojo kapitalizmo numylėtiniais. Iš startuolių jie virto dominuojančiomis rinkomis (pvz., internetinės paieškos ir mažmeninės internetinės prekybos), atsistodami greta vertingiausių pasaulio kompanijų. Reguliuotojai iš esmės nesikišo ir ramiai stebėjo, kaip kompanijos vieną po kitos ryja smulkesnes įmones, kad įtvirtintų savo pozicijas arba patektų į naujas rinkas, kaip kad „Facebook“ pasielgė su „Instagram“ ir „WhatsApp“.
Vis dėlto jų gabaritai ir milžiniška įtaka gali reikšti, kad teks imtis reguliuoti vartotojų privatumo, duomenų kontrolės, atsakomybės už turinį ir rinkos galios nuostatas. Tačiau bet koks apribojimas gali kelti grėsmę jų verslo modeliams. „Facebook“ atsisakė komentuoti į kompaniją nukreiptus kritiškus pareiškimus.
Spaudimas ateina ne tik iš Vašingtono. Teksaso generalinis prokuroras Kenas Paxtonas „Bloomberg TV“ pirmadienį sakė, kad jo atstovaujama valstija yra tarp tų, kurios ketina nagrinėti, ar „Google“ nepažeidžia privatumo ar antimonopolinių įstatymų. Jis pridūrė, kad ketina ištirti „Facebook“ ir „bet kurią kitą iš šių milžiniškų kompanijų, kurios dominuoja rinkoje ir galimai kenkia vartotojams“.
„Pažvelkime į įvairias kompanijas, kurios kontroliuoja didelę rinkos dalį, – teigė jis. – Ar jos saugo vartotojų duomenis? Kaip pasiekti didesnio skaidrumo procese, kad su vartotojais būtų elgiamasi sąžiningai ir jų informacija būtų apsaugota?“
Bandydamos pasipriešinti padidintai kontrolei, kompanijos leidžia rekordines sumas lobizmui ir finansuoja visą prekybos grupių legioną Vašingtone, kad šios jas gintų. „Facebook“ planas sujungti tokius pokalbių įrankius kaip „WhatsApp“, „Facebook Messenger“ ir „Instagram“, o pranešimus užšifruoti, vertinamas kaip pasipriešinimas kritikai, esą kompanija nepaiso privatumo problemų.
Kita vertus, kuo labiau integruoti skirtingi kompanijos produktai, tuo sunkiau reguliuotojams juos atskirai įvertinti.
Net jei technologijų milžinai užsitrauks nemalonę, nėra aišku, ar Vašingtonas puls veikti. Norint, kad platformos būtų reguliuojamos, reikėtų naujų teisės aktų, o kovos su antikonkurenciniu elgesiu veiksmai – tyrinėjimai, bylinėjimaisi – gali užtrukti keletą metų. Vis dėlto, kadangi ir demokratai, ir respublikonai ragina neišleisti kompanijų iš akių, kai kurių veiksmų perspektyva yra realesnė nei kada nors anksčiau.
„Žmonės pagaliau suprato, kad technologijos turi labai rimtų trūkumų ir kad jie iš esmės suteikia joms absoliutų leidimą šniukštinėti“, – apibendrina Scottas Galloway, Niujorko universiteto verslo mokyklos profesorius ir aršus didžiųjų technologijų kompanijų kritikas.
Esama ženklų, kad JAV valdžios atstovai jo pastabas dedasi domėn. Federalinės prekybos komisijos pirmininkas Josephas Simonsas praėjusį mėnesį sudarė darbo grupę, kuri nagrinės technologijų kompanijas dėl galimai antikonkurencinio elgesio.
J. Tepperis į Federalinės prekybos komisijos ir Teisingumo departamento pastangas žiūri skeptiškai. Anot jo, labiau tikėtina, kad bus priimti nauji teisės aktai.
„Konservatoriai ir kairieji suvokia, kad ekonomikai nėra naudinga ir sveika, kai visa galia sutelkiama keliose didelėse monopolijose“, – teigia jis.