Tobula įvykių audra – nuo ekstremalių orų ir gamyklų uždarymų iki naujų vyriausybinių sankcijų – kirto cheminių trąšų rinkai šiais metais, užgriūdama ūkininkus, kurie ir taip tempia didėjančių maisto gamybos išlaidų naštą.
Karbamido, populiarios azoto trąšos, kainos kiek anksčiau rugsėjį šoktelėjo į aukščiausią lygį nuo 2012 metų Naujame Orleane, pagrindiniame JAV prekybos trąšomis centre. Įprastos fosforo trąšos, žinomos kaip DAP, yra brangiausios toje rinkoje nuo 2008 metų, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenys.
„Trąšų kainoms toliau augant, ūkininkai arba mažins tręšimo normas, arba visiškai nutrauks tręšimą, tikėdamiesi, kad ateityje trąšų kainos bus mažesnės, arba sumažins kitų žemės ūkio produktų gamybą, kad padengtų didesnes numatomas išlaidas“, – sako Alexis Maxwell, „Bloomberg Green Market“ analitikė. Kai kurie ūkininkai atideda pirkimus kitam auginimo sezonui, tikėdamiesi, kad išlaidos sumažės, – o tai rizikinga, teigė ji, nes kainos gali ir toliau augti. Ūkininkai, auginantys prekinės klasės kukurūzus, soją ir kitus grūdus, kurie yra naudojami tiek gyvulininkystėje, tiek ir fasuotų maisto produktų įmonėse, jau dabar sėkloms, darbo jėgai, transportui ir įrangai išleidžia daugiau nei įprastai. Tai dar labiau pakurstė maisto produktų infliaciją per pastaruosius metus. Jungtinių Tautų (JT) pasaulinių maisto kainų matas yra beveik didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, – problema, kurią trąšų kainų šuolis gali dar labiau paaštrinti.
„Trąšų kaina yra vienas iš didžiausių pasaulinės maisto produktų infliacijos veiksnių, nes visų trijų maistinių medžiagų grupių – kalio, fosfatų ir azoto – kainos yra tokios, kokių nebuvo maždaug dešimtmetį“, – interviu sakė „VTB Capital“ analitikė Maskvoje Elena Sachnova.
Kainų šuolį lemia keli veiksniai. Vasaros pabaigoje viena po kitos JAV Persijos įlankos pakrantėje kilusios audros trukdė įvežti ir išvežti produktus ir laikinai sustabdė regiono gamyklas, įskaitant didžiausią azoto kompleksą pasaulyje, priklausantį „CF Industries Holdings Inc.“. Tada bendrovė buvo priversta uždaryti dvi Jungtinėje Karalystėje esančias gamyklas dėl rekordinio gamtinių dujų, pagrindinės žaliavos, iš kurios gaminama didžioji dalis pasaulyje pagaminamo azoto, brangimo Europoje. Penktadienį „Yara International ASA“ pranešė, kad dėl aukštų gamtinių dujų kainų jai teks apriboti apie 40 proc. amoniako, naudojamo trąšoms gaminti, gamybos pajėgumų Europoje.
Trąšas gabenančios logistikos bendrovės taip pat susiduria su darbo jėgos trūkumu ir didėjančiomis kainomis, o tai didina sąnaudas.
„Tai, be abejonės, smarkiai apsunkino sąlygas dirbti“, – sakė Billas Stringfellow, kartu su kitais vadovaujantis nedidelei įmonei „Quest Products“, kuri padeda pateikti rinkai naujus produktus, įskaitant pesticidus ir trąšų gaminius. Krovinių vežimas sudaro apie 15 proc. mūsų verslo produktų įsigijimo išlaidų, sakė jis, pavadindamas situaciją „absoliučiu košmaru“.
Vyriausybių veiksmai taip pat atlieka svarų vaidmenį. Kiek anksčiau šiais metais Jungtinės Valstijos ir Europos šalys įvedė sankcijas „Belaruskalij OAO“, pagrindinei kalio gamintojai ir vienai didžiausių Baltarusijos valstybės valdomų įmonių, reaguodama į žurnalisto sulaikymą per „Ryanair“ skrydį gegužės mėnesį. Kinijoje Junano provincija nurodė sumažinti gamybos apimtis keliose pramonės šakose, įskaitant trąšų sektorių, kaip vieną iš priemonių apriboti energijos suvartojimą ir išmetamų teršalų kiekį.
Nacionalinė plėtros ir reformų komisija pažadėjo užkardyti karbamido kaupimą ir kainų klastojimą, siekdama palaikyti rinkos stabilumą, tačiau kainos vis dar sparčiai kyla: karbamido ateities sandoriai Džengdžou prekių biržoje pasiekė naują rekordą dėl didelių anglių – pagrindinės azoto trąšų žaliavos Kinijoje – kainų ir susirūpinimo dėl riboto tiekimo.
Silvesio de Oliveirai, 51-ų metų sojos pupelių ir kukurūzų augintojui Tapuroje – Brazilijos sojos pupelių juostos centre – pasisekė užbėgti už akių naujausiam kainų kilimui, Praėjusių metų lapkritį jis įsigijo 100 proc. trąšų, reikalingų abiem pasėliams.
„Mes pastebime, kaip artėja trąšų infliacija, – sakė jis pridurdamas, kad uolus domėjimasis biržos prekių naujienomis jam padėjo išsiveržti į priekį. – Šiek tiek sėkmės, bet daugiausia – informacija.“
Jei ūkininkai sumažintų naudojamų trąšų kiekį, labiausiai nukentėtų kukurūzai, kurie yra vieni iš derlingiausių augalų kultūrų, tačiau jų auginimas taip pat brangus. Trąšos sudaro apie 20 proc. šių išlaidų, sako „Green Markets“ analitikė A. Maxwell.
Mažesnis kukurūzų derlius gali reikšti didesnes pašarų sąnaudas melžiamų ir kitų gyvulių augintojams, o tai galiausiai padidintų kainas vartotojams, perkantiems mėsą, pavyzdžiui, jautieną ir vištieną. Kukurūzai, veikiau jų sirupas, turintis daug fruktozės, taip pat yra pagrindinė daugelio namų ūkių vartojamų gazuotų gėrimų, sulčių ir kitų perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis.
„Manome, kad tai turės įtakos kitų metų kovai dėl žemės plotų, – sakė „StoneX“ vyriausiasis žaliavų ekonomistas Arlanas Sudermanas. – Mūsų prognozėmis, kitais metais kukurūzų pasėlių plotai bus mažesni.“ Jo vertinimu, JAV kukurūzų plotas bus 91 mln. akrų, t. y. mažiau nei šiemet, kai jų buvo 93,5 mln.
Augalams, kaip ir žmonėms, kad išgyventų, reikalingas maistinių medžiagų derinys, o kelių rūšių trąšos užtikrina skirtingų komponentų gamą.
Azotą iš esmės tenka naudoti kiekvienais metais, todėl mažai tikėtina, kad ūkininkai sumažins jo perkamą ir naudojamą laukuose kiekį, – sakė A. Maxwell.
Todėl ūkininkai dažniau mažina fosfatų ir kalio fosfatų kiekį ir labiau pasikliauja maistingosiomis medžiagomis, kurių, kaip jie tikisi, jau yra dirvožemyje. Bet kai kurie ūkininkai gali net sumažinti azoto naudojimą, jei kainos ir toliau kils, –sakė Jerome‘as Lensingas, nepriklausomas draudiko „Rain and Hail“ pasėlių reguliavimo specialistas, – ir tai gali kelti problemų.
„Azoto kainoms augant, – sakė jis, – tikiuosi, kad jie taip smarkiai nesumažins jo naudojimo, kad kitą rudenį nuimdami derlių, imtų stebėtis: „Kodėl aš nesurenku tiek kukurūzų, kiek tikėjausi?“