Netgi pandemija, dėl kurios Švedijos ekonomika gali šiais metais susitraukti daugiau nei šešiais procentais, neišsklaido institucijos ryžto vengti priemonių, kurių ji visomis išgalėmis stengėsi atsikratyti. Banko pareigūnai, susitinkantys Stokholme šią savaitę, primygtinai tvirtina, kad jų balansas yra pagrindinis ginklas prieš koronaviruso protrūkio poveikį augimui.
Toks ryžtingas nusiteikimas išskiria „Riksbank“ banką iš visų keturių jo pasaulinių partnerių, nuo Europos iki Japonijos, įsikibusių minėtos politikos dar iki COVID-19 krizės, privertusios juos bent jau artimiausioje ateityje ir toliau jos laikytis. Anglijos centrinis bankas nuo tada yra perspėjęs neatmetantis galimybės prisijungti prie šios grupės, nepaisant galimos žalos finansų pramonės pelnams.
„Jeigu palūkanų normos dabar bus mažinamos, iškils rimtas pavojus, kad neigiamų palūkanų politika bus ilgalaikė, – sakė Torbjornas Isakssonas, Stokholme veikiančio banko „Nordea“ ekonomistas. – Reikia pripažinti, kad, vos tik ekonomika tvirčiau atsistos ant kojų, negalima atmesti palūkanų normų mažinimo galimybės. Tačiau, mūsų vertinimu, to nenutiks.“
Trečiadienį paaiškėjo, kad Švedijos centrinis bankas kol kas nepakeitė palūkanų normos ir teigė, kad tikisi, jog palūkanų norma išliks nepakitusi bent iki 2023 m. pabaigos.
Augimo sukrėtimas, kurį teko ištverti Švedijai, vertinamas kaip galimai lengviausio Europoje karantino, sušvelninusio smūgį, pasekmė. Kita vertus, šalis yra vardijama kaip viena iš daugiausia mirčių nuo viruso vienam gyventojui fiksuojanti valstybė pasaulyje.
Siauras ratas
Kaip ir kitiems centriniams bankams, „Riksbank“ teko griebtis skatinamųjų priemonių, skirtų sušvelninti padarinius. Pareigūnai pažadėjo įsigyti 300 mlrd. kronų (32 mlrd. JAV dorelių) vertės valstybės skolos, kaip ir padengtų obligacijų ir savivaldybės vekselių bei komercinių vertybinių popierių.
Daugelis SEB banko apklaustų investuotojų, investuojančių lėšas į pastoviųjų pajamų vertybinius popierius bei valiutas, prognozavo, kad „Riksbank“ šiais metais išplės kiekybinio švelninimo (QE) programą. Pareigūnai gali pratęsti šią programą ir kitais metais, be to, tinkamu laiku jie gali į ją įtraukti ir įmonių obligacijas.
„Pagal mūsų pagrindinį scenarijų „Riksbank“ iki rugsėjį numatyto posėdžio nenuspręs, ar plėsti programą, nors yra tikimybė, kad jis jau dabar norėtų paskelbti tokį sprendimą, jei neatsirastų kitų būdų, kaip išvengti pernelyg didelio kronos nuvertėjimo šią vasarą“, – sakė Knutas Hallbergas, „Swedbank“ ekonomistas.
„Riksbank“ trečiadienį pranešė, kad vis dar gali labiau sumažinti atpirkimo palūkanų normą, jei ji bus laikoma veiksminga priemone, tačiau šiame susitikime vietoj to palaikyta mintis išplėsti kiekybinio švelninimo (QE) priemones, įskaitant įmonių obligacijų pirkimą nuo rugsėjo mėn.
„Turto pirkimo modelis, kurį „Riksbank“ naudojo nuo krizės pradžios, pratęstas iki 2021 m. birželio mėn. pabaigos, nuo 300 milijardų Švedijos kronų iki 500 milijardų Švedijos kronų“, – rašoma Marketwatch.com
Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai
Politikos formuotojai šią savaitę gali užsiminti, kas pastūmėjo juos prie neigiamų palūkanų politikos, iš kurios Švedija galiausiai gruodį pasitraukė, nusivylusi šia ne vienus metus taikyta priemone. Kai kurie ekonomistai rimtai abejoja, ar jų ryžtas vengti neigiamų palūkanų normų gali susilpnėti.
„Mūsų nuomone, „Riksbank“ išlaikys taikų toną, atsižvelgdamas į silpną infliacijos prognozę ir sparčiai prastėjančią padėtį darbo rinkoje, ir galbūt užsimins apie galimą palūkanų normų sumažinimą ateityje“, savo ataskaitoje sekmadienį rašė Chetanas Ahya, Derrickas Y Kamas ir Frankas Zhao.
Pareigūnai sumenkino grįžimo prie skolinimosi neigiamomis palūkanomis galimybę, pabrėždami jų žalą pensijų fondams ir neigiamų indėlių palūkanų, taikomų namų ūkių taupomosioms sąskaitoms, rizikas, bet ir neatmetė tokios tikimybės.
Per paskutinį savo posėdį balandį banko valdytojas Stefanas Ingvesas tvirtai laikėsi nuomonės, kad, norėdama „iš prastos situacijos išsunkti visa, kas geriausia“, institucija turi kol kas visu pajėgumu taikyti QE programą.
Kaimyninėje euro zonoje Europos centrinio banko (ECB) pareigūnai dabartinės krizės sąlygomis pirmenybę taip pat teikė tokioms priemonėms kaip QE. Bet priešingai nei švedai, jie tvirtai išlaikė indėlių palūkanų normą neigiamoje teritorijoje, ties -0,5 proc. lygiu. Skolinimosi kainos Danijoje ir Šveicarijoje yra dar mažesnės.
Jeigu JAV federalinis atsargų bankas (FED) ir pasipriešino JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimui įvesti neigiamas palūkanų normas, tai Jungtinė Karalystė yra vienintelė jurisdikcija, kuri neseniai užsiminė apie tokios idėjos priimtinumą. „Citigroup Inc.“ birželį prognozavo, kad Jungtinės Karalystės centrinis bankas (BoE) iki 2021 metų vidurio gali sumažinti savo palūkanų normas iki -0,1 proc., tuo atveju, jei šaliai nepavyktų pasiekti prekybos susitarimo su Europos Sąjunga.
Viena aišku: kiekvienas centrinis bankas kiek įstengdamas kovoja su itin rimtais beprecedentės krizės padariniais. Nepaisant neįprastai švelnaus karantino Švedijoje, „Riskbank“ nėra išimtis, todėl jam svarbu išlaikyti prieinamas visas galimybes.
„Vis dar yra tolesnių smūgių ir antrosios viruso bangos rizikų, – sakė „Swedbank“ ekonomistas K. Hallbergas, – Tai toliau trukdys ekonominiam atsigavimui, kuris greičiausiai bus skausmingai lėtas.“