Suskystintos naftos dujos (SND) kurį laiką buvo laikoma pigesne alternatyva gamtinėms dujoms, nes pastarųjų kainų šuoliai 2022 metais vertė verslą griebtis už galvos.
„Buvo pereita prie naftos dujų, kurių kainos 2022 metų vasarą pasiekė didžiausią piką, tačiau jos vis tiek buvo du tris kartus pigesnės, palyginti su standartinėmis (gamtinėmis – aut. pastaba) dujomis. Dėl to verslai įsirengė naftos dujų įrenginius“, – kalbėdamas su Delfi prisiminė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
SND akcizu anksčiau nebuvo apmokestinamos, tačiau nuo sausio 1 dienos buvo įvestas itin ženklus pokytis – šiai degalų rūšiai pritaikytas 304 eurų už toną siekiantis akcizo dydis. Skaičiuojama, kad dėl to 50 litrų (21 kilogramų) dujų balionas pabrango maždaug 8 eurais.
Naftos dujos plačiai naudojamos maisto pramonėje, ypač paukštininkystėje ir pienininkystėje, taip pat viešojo maitinimo versle. Dujų balionus dažnai naudoja regionų gyventojai.
Nors praėjusiais metais viešojoje erdvėje nemažai kalbėta apie laukiantį akcizo augimą šioms dujoms, nuo Naujųjų įsigaliojusį pokytį visuomenė, tarp jų ir verslininkai, pasitiko su nauja pasipiktinimo banga.
Kai kurie mokesčio augimą pasitiko savotiškai protestuodami – pavyzdžiui, pigius degalus siūlantis tinklas „Jozita“ čekiuose įrašė, kad akcizą įvedė konservatoriai. Tiesa, sulaukęs žurnalistų klausimų „Jozitos“ vadovas Jonas Jokubauskis nusprendė informaciją čekiuose „papildyti“ ir šalia konservatorių paminėti ir Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijas.
Galimas diferencijavimas pagal vartotojų grupes
Nors eina dar tik antra savaitė, kai naftos dujoms galioja naujas tarifas, Aplinkos ministerija jau patvirtino Delfi, kad rengiamasi jį koreguoti.
„Po kilusių diskusijų sutarta dar kartą peržiūrėti SND akcizą, atlikti pakartotinį sprendimo įsivertinimą ir pasvarstyti argumentus, galbūt leisiančius diferencijuoti akcizą pagal vartotojų grupes ir palaipsniui didinti iki nustatytų lubų“, – nurodė aplinkos ministro Simono Gentvilo atstovė spaudai Aistė Žilinskienė.
Kaip tarifas galėtų būti diferencijuojamas, ministerija nekomentavo, motyvuodama, jog siūlymas dar tik ruošiamas.
Toks siūlymas Seimą galėtų pasiekti pavasario sesijos metu.
Anksčiau Aplinkos ministerija sakė, kad SND akcizą reikia kelti dėl įsipareigojimų žaliajam kursui, S. Gentvilas minėjo ir tai, kad nuo karo pradžios šių dujų importas iš Rusijos yra išaugęs.
Kol kas neaišku, kada siūlymas galėtų įsigalioti ir kaip tai tai paveiktų biudžeto pajamų surinkimą, jei pokyčiai įsiteisėtų dar šiemet.
Anksčiau skelbta, kad šiemet ketinama surinkti 1,9 mlrd. eurų akcizų (7,1 proc. daugiau nei pernai).
Finansų ministerija nurodė, kad poveikį biudžeto pajamoms bus galima įvertinti tada, kai bus paruoštas projektas.
Ekspertas: tuo metu Seime tam nebuvo oponuojama
Su Delfi kalbėdamas „EY“ mokesčių partneris Irmantas Misiūnas prisiminė, kad šie pakeitimai buvo susiję su Lietuvos įsipareigojimais ES dėl žalios ir tvarios ekonomikos. Jis nurodė, jog projektas dėl akcizų pakeitimų atsirado dar 2021 metais.
„Jis gana tyliai Seime buvo apsvarstytas ir grąžintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui tam tikram pataisymui. Pats principinis kuoliukas buvo įkaltas dar 2021 metų pabaigoje, kai Vyriausybė pasakė, kad ketina peržiūrėti degalų apmokestinimo, akcizo tvarką“, – sakė I. Misiūnas.
Jis akcentavo, kad dabar atsiradusiu apmokestinimu, visų pirma, siekiama veikti vartotojų, kurie perka naftos dujas, elgseną, skatinti juos rinktis kitas alternatyvas ir tokiu būdu atsisakyti iškastinio kuro.
Šioje vietoje, jo teigimu, priimtas sprendimas buvo politinis ir susijęs su perėjimu prie tvaresnių energijos šaltinių, o ne noru plėsti biudžeto galimybes ir surinkti daugiau pajamų.
„Tai parodo politinės valios trūkumą“
Kalbėdamas apie Akcizo įstatymo pakeitimo aplinkybes ekspertas akcentavo, kad aršių debatų Seimo salėje dėl šio aspekto nebuvo kilę.
„Daugiausia diskusijų kilo dėl anglies dvideginio dedamosios ir žemės ūkio. Dėl SND akcizo diskusijos praktiškai nebuvo, nebuvo teikiama reikšmingų pasiūlymų, nebuvo labai smarkiai oponuojama. Tuo metu praktiškai visos dėl žemės ūkio keliavusios pastabos pasiekė pagrindinį komitetą, buvo išgirstos ir sudėtos į įstatymą“, – akcentavo mokesčių ekspertas.
Primename, kad pirminiame projekte buvo ketinama didinti akcizus ir žemės ūkyje naudojamam žaliajam dyzelinui, taip pat įvesti jam anglies dvideginio dedamąją. Visgi šio siūlymo buvo atsisakyta nutarus, kad tai gali pakenkti Lietuvos ūkininkų konkurencingumui.
I. Misiūnas sutiko, kad tarifo augimas yra išties ženklus, tačiau vis dar nesiekia taikomo kitoms degalų rūšims – benzinui ir dyzelinui.
„Dabar transporto priemonės valdytojas, kuris piltų propaną ar butaną, mokėtų apie 20 eurų akcizo. Pokytis reikšmingas“, – įsitikinęs ekspertas.
Ar šiuo atveju reikėjo numatyti pereinamąjį laikotarpį dėl akcizo tarifo? Pašnekovo teigimu, tai būtų buvę teisinga ir galbūt nebūtų sukėlę tiek reakcijos, kiek dabar.
„Kalbant apie tai, kad tik įsigaliojus tarifams Aplinkos ministerija, kuri yra šito įstatymo pakeitimo teikėja, svarsto, ar nereikėtų persvarstyti projekto, mano akimis, nėra gera aplinkybė. Projektas buvo svarstomas beveik pusantrų metų. Šitoje vietoje tai parodo tam tikros politinės valios silpnumą, tai reikėjo apsvarstyti anksčiau, numatyti pereinamąjį laikotarpį“, – teigė I. Misiūnas.
Visgi jis teigė, kad jo nestebina tai, jog pereinamojo laikotarpio nuspręsta netaikyti, nes Lietuva tuo metu buvo išsakiusi žaliosios transformacijos lyderės ambicijas, Vyriausybė įsipareigojo dėti pastangas, jog perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių įvyktų maksimaliai greitai.
„Galimybė taikyti pereinamąjį laikotarpį nebuvo tinkamai apsvarstyta“, – konstatavo jis.
Verslas pritaria, kad reikia keisti
Tuo metu V. Janulevičius Aplinkos ministerijos planus vertino pozityviau.
Kita vertus, jis pripažino, kad tiek verslo struktūros, tiek dalis valstybės institucijų „galimai pražiopsojo“, kad toks staigus akcizo augimas sukels didelį šoką.
„Mes siekiame, kad ėjimas būtų laipsniškas, kaip kitose šalyse, su kuriomis konkuruojame bendroje erdvėje. Jei Latvijoje tarifas yra nulinis, o Estijoje 5–6 kartus mažesnis nei Lietuvoje, vietiniai paukštynai, mėsos perdirbimo įmonės, kai kurios technologinės įmonės, kurioms reikalingas pramoninis garas tam tikrų chemikalų gamybai, tampa nekonkurencingos ir pralošia šią kovą“, – sakė V. Janulevičius.
Europos Komisijos duomenis, aukštesni nei Lietuvoje akcizai galioja Švedijoje (498 eurai už toną), Danijoje – 468 eurai už toną. Nyderlanduose taikomas 345 eurų už toną akcizas, Suomijoje – 315 eurų už toną.
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje akcizas SND netaikomas, Estijoje jis siekia 55 eurus už toną.
Vakarų Europoje akcizas naftos dujoms taip pat yra mažesnis nei Lietuvoje – Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje atitinkamai siekia 66 eurus, 45,45 euro (ne verslo reikmėms Vokietijoje – 61 eurą) ir 19 eurų už toną.
Vertinant su pridėtinės vertės mokesčiu akcizas naftos dujoms Lietuvoje siekia 368 eurus.
Sako, kad trečiųjų šalių importui turėtų galioti didesnis akcizas
V. Janulevičius taip pat teigė, kad verslas neprieštarauja tam, jog ši degalų rūšis turėtų brangti, tačiau tai turėtų vykti laipsniškai, startuojant nuo 14 eurų už toną ribos, o vėliau ją didinant.
„Vėliau tarifas turėtų laipsniškai augti, kad atsisakytume iškastinio kuro ir pereitume prie žemiausio anglies dioksido emisijų lygio, koks tik yra įmanomas gamyboje. (…) Turime tam ruoštis, laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro ir kurti pridėtinę vertę pasinaudodami atsinaujinančia energija, vėjo, saulės, biomasės energijos pasaugojimu. Gal investicijos ir nėra pigios, bet tokiu atveju didesnė pinigų dalis liks Lietuvoje“, – svarstė pramonininkų atstovas.
Tačiau dabartinis tarifas galėtų galioti SND importui iš trečiųjų šalių, pridūrė V. Janulevičius.
„Galima griežčiau žiūrėti į tuos dalykus, kurie yra susiję su naftos dujų gavyba ir transportavimu iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių. Manyčiau, kad šioje vietoje galima palikti tą pačią įmoką“, – sakė verslo atstovas.
Rusiškų dujų importas į Lietuvą, palyginti su 2021 metais, kai Ukrainoje dar nevyko karas, yra išaugęs. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 metais jis siekė 8,4 tūkst. tonų, 2022 metais – 77,4 tūkst. tonų, o 2023 metų sausio–spalio mėnesiais – 55,3 tūkst. tonų. Šiam produktui, skirtingai nei rusiškam dyzelinui ar benzinui, europinės sankcijos nėra taikomos.