Kitą mėnesį numatyti visuotiniai rinkimai vargu ar padės išeiti iš aklavietės, kuri draudžia vykdyti gręžimo darbus prie aplinkosaugos atžvilgiu jautraus salyno, kai vis daugiau ir daugiau norvegų atsuka nugaras pramonei, kuri padėjo šaliai tapti viena turtingiausių pasaulyje, rašo bloomberg.com.
„Tai miręs reikalas“, - sakė politinių mokslų profesorius Frankas Aarebrotas iš Bergeno universiteto.
Remiamos profsąjungų ir verslo, dvi didžiausios Norvegijos partijos – Darbo ir Konservatorių – seniai pasisako už žingsnius, kurie atvertų šį regioną žvalgymui.
Tačiau iki šiol joms tekdavo eiti į kompromisus su mažesnėmis partijomis, kurios yra pasiryžusios apsaugoti Lofotenų salas nuo naftos pramonės rankų.
Taip yra dėl to, kad ši vietovė yra savotiškas gamtinis stebuklas.
Vandenyse prie atšiauraus salyno stūkso didžiausias pasaulyje šaltųjų vandenų koralinis rifas, be to, Pasaulio gamtos fondo duomenimis, čia veisiasi 70 proc. visų žuvų, sugaunamų Norvegijos ir Barenco jūrose.
Šiose salose taip pat gyvena didžiausia žemyninės Europos jūros paukščių kolonija.
Naftos žvalgymo priešininkai tvirtina, kad išsiliejusi nafta padarytų katastrofiškos žalos gamtai ir kad Norvegija pažeistų Paryžiaus klimato susitarimą, jei išplėstų žvalgymo darbus.
Naftos įmonės, vadovaujamos valstybės kontroliuojamos bendrovės „Statoil ASA“, didžiausios Norvegijos gamintojos, teigia, kad prieiga prie šių salų yra esminė, jei šalis nori išsaugoti naftos ir dujų gamybą, kuri, anot prognozių, nuo 2025 metų vėl smuks žemyn, kai nuo 2004 metų apogėjaus jau krito 12 proc.
Vyriausybė skaičiuoja, kad Lofotenų salose gali tūnoti 1,3 mlrd. barelių naftos ekvivalento, o pramonės grupė „Konkraft“ teigia, kad ištekliai gali pasiekti ir 3 mlrd. barelių. Jei visa tai būtų nafta, o ne dujos, dabartinėmis pardavimo kainomis jos vertė sudarytų mažiausiai 65 mlrd. dolerių.
„Mes esame priklausomi nuo naujų atradimų, kad šiuo laikotarpiu turėtume naujų projektų, - telefonu sakė „Statoil“ atstovas spaudai Bardas Gladas Pedersenas. – Tai pabrėžia būtinybę įvertinti poveikį Lofotenams ir Vesterolenui“.
Ginčai dėl Lofotenų atspindi platesnes Norvegijos diskusijas dėl vaidmens, kurį kovoje su klimato kaita turėtų atlikti didžiausia Vakarų Europos naftos ir dujų gamintoja, pradėjusi pumpuoti naftą dar 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Anot „Ipsos“ apklausos, kuri šį mėnesį buvo atlikta leidiniui „Dagbladet“, 44 proc. norvegų mano, kad dalį naftos reikėtų palikti žemėje, jei tai padėtų sumažinti taršą.
Klausimų kyla ir dėl to, ar tikrai bus jaučiamas naftos iš šio regiono poreikis. Tuo metu, kai krinta energijos iš atsinaujinančių šaltinių kainos ir naftos gamintojai nuo „Exxon Mobil Corp“ iki OPEC prognozuoja augančius elektrinių automobilių pardavimus, didžiausios naftos bendrovės pradeda kalbėti, kad jau nuo kito dešimtmečio pradžios naftos paklausa pradės smukti.
Nors tiek ministrė pirmininkė Erna Solberg, tiek jos konkurentas iš Darbo partijos Jonas Gahras Store tvirtina, kad Norvegijai reikia mažinti priklausomybę nuo naftos, jie taip pat pabrėžia, kad naftos produktų gamyba dar daug metų atliks svarbų vaidmenį.
Vien tik naftos gamyba sudaro 12 proc. visos ekonomikos, nors iki 2014 metų, kai pradėjo kristi naftos kainos, ji sudarė per 20 proc. Be to, naftos pramonėje dirba beveik 200 tūkst. žmonių.
Kompromisas
Tokie dominuojantys oponentai kaip Žaliųjų partija, kitą mėnesį siekianti užsitikrinti parlamente daugiau vietų, ir aplinkosaugos organizacijos tvirtina, kad Norvegijai reikia pamažu „gesinti“ savo naftos pramonę, nes gamybos didinimas kirstųsi su jos įsipareigojimais Paryžiaus klimato susitarime. „Greenpeace“ jau kelia bylą Norvegijai, kad ši nutrauktų žvalgymus Barenco jūroje prie šiaurinių savo krantų.
Vienas iš ženklų, kad naftos gavybos priešininkai įgauna pagreitį, buvo anksčiau šiais metais paskelbtas Darbo partijos pareiškimas dėl „kompromiso“, pagal kurį viename iš trijų rajonų šalia Lofotenų salų ji sieks pradėti tik tyrimą dėl galimo poveikio.
Tačiau net tokiam mažam žingsniui priešinasi Centro partija ir Socialistinė kairiųjų partija – potencialios jos partnerės po rugsėjo 11 dienos rinkimų. Apklausos rodo, kad tokia koalicija laimėtų aiškią daugumą balsų.
Netgi tokie naftos pramonei palankūs politikai kaip Centro partijos lyderio pavaduotojas Ola Bortenas Moe sako, kad nėra reikalo brautis į Lofotenų salas. „Gerų plotų daugiau negu pakanka“, - sakė jis per vieną interviu.
Tačiau buvęs naftos ministras, šioje pramonės srityje pelnęs gerą vardą, vos nepateikė Darbo partijai ultimatumo – priešingai negu Socialistinei kairiųjų partijai, tvirtinančiai, kad neparems jokios vyriausybės, kuri duos leidimą naftos veiklai prie Lofotenų.
„Mes skirsime tam savo politinį kapitalą“, - per vieną interviu teigė šios partijos valdybos narė Kari Elisabeth Kaski. – Tai svarbus simbolinis klausimas“.
Padėtis parlamente yra nestabili ir Darbo partija koalicijos partnerių gali dairytis tarp krikščionių demokratų bei Liberalų partijos – dviejų centristinių grupių, kurios šiuo metu palaiko konservatorių vadovaujamą vyriausybę.
Tačiau jos taip pat nepritaria poveikio studijai.
Bet kokia vyriausybė, vadovaujama Darbo partijos ar konservatorių, naftos pramonei išsaugotų tas pačias sąlygas, įskaitant mokesčius ir gavybos plotų skyrimus, net jei kelios mažesnės partijos ragintų peržiūrėti Norvegijos energetikos politiką.
Tačiau už tai gali tekti sumokėti kitokią kainą – visiems laikams pamiršti Lofotenus.