„Elektros rinkos liberalizavimas buvo tai, kad savo metu buvo įkurtas „Baltpool“, kuris iš tikro prekiavo gamintojų elektra biržoje ir ta elektra atitekdavo vartotojams. Toliau perėjome prie „Nordpool“, kuris sėkmingai veikė visoje Skandinavijoje ir pakankamai ilgai, sėkmingai, veikė ir tebeveikia Baltijos šalyse. Pati birža, elektros birža, kainų nepadidino ir tiesioginės įtakos kainoms neturėjo. Kainoms įtaką pirmiausia turėjo pabrangusios ir toliau brangstančios dujos, taip pat pralaidumai iš Latvijos ir Estijos apriboti, „Nordbalt“ pralaidumai apriboti ir nepakankama nuosava generacija.
Praėjus karščiams linijų pralaidumai atsistatys, bet tikėtis žemesnių kainų nėra pagrindo. Gal kiek nukris, ženklesnių pokyčių nebus rudenį“ , – apie jo vadovavimo metu pradėtą vykdyti liberalizaciją kalbėjo A. Sekmokas.
Anot jo, Lietuva nepadarė savo namų darbų – per maža generacijos stoka, nepakankamas atsinaujinančios energetikos plėtra.
Jis pabrėžia, kad toks elektros rinkos liberalizavimas, koks įvyko dabar, neturėjo būti.
„Mes jau turim skaudžių pamokų su privatizavimu, kai buvo privatizuotos Lietuvos dujos, avialinijos. Šiuo atveju privatizuojama ne įmonė o tam tikra veikla, tai elektros tiekimas. Paimama iš valstybinio tiekėjo ir atiduodama norintiems privatiems. Pirmas klausimas – koks to tikslas? Privatizavimas paprastai turi tikslus – pritraukti užsienio investicijas, galimai sukurti darbo vietas, sumažinti kainas dėl konkurencijos. Aš nematau, kad tie tikslai būtų buvę formuluoti.
Antra vertus, ar tie tikslai pasiekti. „Ignitis“ turėjo ir, matyt, turės 80 ar iki 90 proc. visų klientų. Tie kiti žaidėjai kaip „Elektrum“ ir „Enefit“ tai valstybinės Latvijos, Estijos bendrovės. Jokių kitų europinių žaidėjų, kurie čia kažkokių naujų vėjų įneštų nėra. (…) To tikrai nereikėjo daryti. Man būtų sunku įvertinti, kaip dabar yra su visais teisės aktais europiniais. Bet jei matome, kad buvo atidėtas antras paketas, dabar ilgam, neapibrėžtam laikui bus atidėtas trečias paketas, tai bent galima kalbėti su Europos Komisija, kad esant dabartinei situacijai, labai dideliam energetinių kainų augimui, visada buvo galima atidėti, svarstyti, kitaip peržiūrėti.
Juo labiau, kad reikia suprasti, jog trečias energetikos paketas atgyveno. Šiandien situacija energetikoje kita. Tais laikais iš tikro buvo dideli monopolistai, kurie valdė energetiką. Šiandien turime energetikos bendroves, daug atsinaujinančių gamintojų, gaminančių vartotojų. Visai kitaip pradeda veikti vartojimas, kai atsirado elektromobiliai. Rinkos situacija visiškai pasikeitusi“, – kalbėjo buvęs energetikos ministras.
Jis „Delfi interviu“ laidos metus išsakė, kad nei Finansų ministerija, nei Energetikos ministerija „Igničio“ nevaldo, tad susidariusi situacija yra, kai valstybė nevaldo energetikos. Dėl to, anot jo, ateityje galime susidurti su problemomis elektros tinkluose, su elektros perdavimu.
Jis taip pat kritikavo, kad senoji energetikos strategija nukeliavusi į užmarštį o dabar yra tik klimato kaitos planas, kurį turi pateikti Europos Komisijai. Kaip pabrėžė A. Sekmokas, energetikos strategijos Lietuva neturi.
„Tie gyventojai, kurie aktyvesni jie investuoja į saulės parkus, kuriuos siūlo elektros kompanijos, „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“. Gyventojai žiūri taip, kad tai jų pačių skęstančiųjų reikalas ir jie tai bando daryti. Kol kas iš Vyriausybės tai matome ribotai“, – sako jis ir pamini dalinamą paramą, bet pabrėžia, kad tai „lašas jūroje to, ką Vyriausybė turėtų daryti“.
Jo nuomone, jei atsinaujinančių energijos išteklių plėtra būti spartesnė, elektra būtų pigesnė, bet tam reikalingas ir stiprus reguliatoriaus VERT vaidmuo.
„Tai, kad dabar kainos šokinėja ir kalbama, kad algoritmai ne tie, kad tiekėjai su vartotojais sudarė apgaulingas sutartis, tai visgi yra, bent jau turėtų būti VERT atsakomybė.
Manau, kad galių jis turi, bet ar naudojasi tomis galiomis? Ar yra realiai nepriklausomas? Ar dairosi į šalis, kokius signalus siunčia Vyriausybė, Energetikos ministerija, Prezidentūra? Ar iš tikro VERT imasi savo vaidmens ir veiksmų?
Dabar reakcija į „Perlo“ pasitraukimą matome, kad VERT kaip ir sutrikę“, – teigė jis.
Į laidoje išsakytus teiginius apie „Ignitis“ vykdomas investicijas, sureagavo ir pati bendrovė.
Atsiųstame komentare teigiama, kad A. Sekmoko teiginiai, jog Lietuvoje „Ignitis grupė“ investuoja 10 kartų mažiau negu užsienyje yra nepagrįsti ir klaidingi – „Ignitis grupė“ per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje investavo beveik 10 kartų daugiau negu užsienyje.
„Nuo 2018 m. iki šių metų vidurio „Ignitis grupės“ investicijos Lietuvoje siekė apie 1,4 mlrd. eurų, o užsienyje – apie 140 mln. eurų.
„Ignitis grupė“ iki 2030 m. siekia išvystyti iš viso 4 GW žaliosios gamybos įrenginių, o didžioji dalis šių pajėgumų yra numatyti Lietuvoje. Tai padeda spręsti energijos gamybos trūkumą Lietuvoje.
Be to, investicijos užsienyje niekada nebuvo daromos investicijų Lietuvoje sąskaita. Priešingai, šios investicijos padeda užsienyje uždirbti pelno, kuris po to gali būti panaudotas tolesnei plėtrai arba pervesti šį pelną dividendų pavidalu į Lietuvos biudžetą, įgauti projektų vystymo patirties, kurią po to pritaikome Lietuvoje“, – rašoma bendrovės komentare.