Rugsėjį Ursula Von der Leyen žadėjo, kad viršpelniai, kuriuos susikrauna pigiai elektrą gaminančios įmonės, bus padalyti elektros kainoms sušvelninti.
„Šios bendrovės gauna pajamas, kurių niekada neapskaitė ir apie kurias net nesvajojo, tačiau šiais laikais neteisinga gauti rekordinį pelną nulemtą karo ir naštą užkrauti ant vartotojų nugaros“, – kalbėjo ji.
Iki gruodžio 1-osios Lietuva turi susitarti su Švedija, kokiu principu tuo viršpelniu bus dalijamasi. Iš Švedijos Lietuva importuoja didžiausią dalį elektros. Jau lapkričio vidurys, o aiškaus susitarimo su švedais kol kas nėra.
„Yra judama, bet yra daug techninio darbo, kurį turi atlikti net ne Vyriausybė, o nepriklausomi reguliatoriai“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Visos šalys netrokšta noru dalintis“, – teigė ir energetikos ministras Dainius Kreivys.
Neaiški ir suma, į kurią galėtų pretenduoti Lietuva, mat švedai dar nepateikė duomenų, kiek jiems kainuoja parduodamą elektrą pagaminti. Be to, viršpelniai skaičiuojami tik tada, kai biržoje elektra parduodama brangiau nei 180 Eur už megavatvalandę.
Kol Europa tariasi, kaip sušvelninti energetinę krizę, elektros kainos biržoje spėjo nukristi, tad ir viršpelnių, kurie būtų naudojami kompensacijoms už elektrą, neliko.
„Šiuo metu kainos yra nukritusios tiek, kad apie viršpelnius, kurie skaičiuojami pagal reglamentą, negalime kalbėti. Dar vienas faktas, kad jie bus skaičiuojami nuo gruodžio mėnesio į priekį, atgal negalios“, – sakė D. Kreivys.
Tai reiškia, kad nepaisant to, kad Lietuva yra viena bene labiausiai vasarą už elektrą permokėjusi šalis, jokių kompensacijų už tai negaus.
„Bėda, kad mes nesigaminame elektros ir čia yra mūsų šalies tragedija“, – pridūrė D. Kreivys.
Kiek Lietuva Švedijos gamintojams permokėjo už elektrą tada, kai kainos buvo pasiekusios piką, neaišku.
„Atgal neskaičiuojame. Kad galėtum įvertinti, kam kiek sumokėjai <...> tam mes turime turėti gamybos kaštus, kiek kainavo pagaminti, o tada skaičiuoji ir viršpelnius“, – aiškino ministras.
Susitarimas su švedais bus naudingas tik ateityje, jei elektros kainos vėl drastiškai kiltų. Premjerės teigimu, visuomeninė elektros kaina šiuo metu prognozuojama jau mažesnė nei 60 centų už kilovatvalandę.
„Kam turės poveikį ta geresnė situacija rinkoje dabar, tai kiek valstybei reikės pasiskolinti kompensacijoms, todėl, kad kaina didžiąja dalimi vis tiek bus kompensuojama“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Jau skelbiama, kad elektros šią žiemą mažiau nei planuota pagamins Prancūzija. Viskas – dėl nebaigtų atominių elektrinių remonto.
„Natūralu, kad tokia šalis, kaip Prancūzija, ji pasiurbia elektrą iš kitų Europos šalių ir daro įtaką elektros kainą kitur. Tokiai šaliai, kaip Lietuvai, tai padarys įtaką“, – sakė energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.
Energetikos ekspertai neabejoja, jei kainos ir vėl kils, elektros gamintojai susitarimą dalintis viršpelniais sieks apeiti.
„Jie sudarinės ilgalaikius kontraktus su vartotojais už kainą, kuri bus mažesnė nei 180 Eur už megavatvalandę ir tokiu būdu išvengs viršpelnio atėmimo“, – sakė ekspertas.