Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas M. Dubnikovas sako, kad dujų kainos rinkose optimizmo neįkvepia.
„Iš tikrųjų, nieko gero nežada, nes kaina svyruoja 2,3-2,5 euro už kubinių metrą dujų, tai tiktai galiu priminti, kas šildėsi dujomis praeitą sezoną, mokėjo 51 centą už kubinį metrą. Tai realiai 4-5 kartus brangiau negu kaina buvo namuose“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Paklaustas, kokios bus šildymo kainos, pavyzdžiui, Vilniuje, kuris daugiausia tebesišildo dujomis, jis sakė, kad brangimas gali būti drastiškas.
„Gali būti, kad šis šildymo sezonas bus dukart brangesnis negu praėjęs sezonas. Klausimas, kaip bus pasielgta. Galbūt dalį kaštų prisiims šildymo įmonės arba Vyriausybė“, – teigė analitikas.
Anot jo, individualiųjų namų padėtis „iš tiesų gąsdina“.
„Nes jeigu paliktume likimo valiai, tai tie 4-5 kartai šildymas individualiuose namuose gali ir pabrangti“, – sakė M. Dubnikovas.
LVK viceprezidento teigimu, šildymasis kietuoju kuru gali gelbėti nebent tuo, kad nenaudojama dar brangesnių dujų.
„Bet tik tiek. Tačiau šiaip malkos ar anglis taip pat brangsta kartais. Jau dabar brangsta. Nes tai yra „susisiekiantys indai“, alternatyvos, kur vienai kylant, kyla ir kita“, – aiškino jis.
Tiesa, miestams, kurių šilumos gamyboje didesnę dalį sudaro biokuras, padėtis turėtų būti ne tokia sunki.
„Bus lengvesnė, tokio didelio brangimo nebus, bet kad bus brangimas, tai faktas. Klausimas, kiek jis bus, kiek Lietuva sugebės užsitikrinti kuro. Nes nereikia pamiršti, kad ne tik bendrai auga kuro ir energijos kainos, bet dar lygiagrečiai nutrūko tiekimas iš Baltarusijos, kur biokuras buvo visą laiką pigesnis“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Anot jo, greičiausias variantas pakeisti dujų suvartojimą yra įsirengti saulės jėgainę ir su jos elektra šildytis namus. Tačiau ir čia ne viskas paprasta.
„Kaip žinoma, visi tą bando daryti šiuo metu ir netgi trūkumas žmonių, gebančių pakabinti saulės elementą, yra trūkumas ir tai stabdo plėtrą“, – sako ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad naudojant ne pačių pasigamintą elektrą šildymo kaštai gyventojams vis tiek būtų aukšti, kadangi elektra biržoje dabar kainuoja po kelis šimtus eurų už megavatvalandę (MWh).
M. Dubnikovas tiki, kad Lietuva dujų nepristigs, nes turi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Kita vertus, lieka kainos klausimas.
Ši žiema jiems bus pati sunkiausia, nes turės spręsti, su kuo šildyti ir dar svarbiau, kaip aprūpinti dujomis pramonę, kuri jų stokos. Gyventojai greičiau to nepajus, bet įmonės tose šalyse tikrai pajus“, – prognozuoja LVK viceprezidentas.
Jis nemano, kad vokiečių ateityje sukuriama SGD paklausa pakels dujų kainas regione ir kartu Lietuvoje. Veikiau atvirkščiai: kai vokiečiai turės savo terminalą ir visiškai patenkins savo poreikį, kaina turėtų leistis.
„Mokame rinkos kainą ir dabar ta kaina yra turbūt aukščiausio lygio, nes rusai užsuko savo kranus ir gyvename pasaulyje, kuriame Rusijos dujų nebėra. Tai reiškia, kad šitie laikini sukrėtimai ir sukėlė kainą (...).
Tai po šios žiemos greičiausiai matysime stabilizaciją, nes vokiečiams išspręsti problemą reikia tiktai laiko, o pinigų ir galimybių jie tikrai turi“, – sakė M. Dubnikovas.
Paklaustas, kaip atsilaikys Rusijos ekonomika be ankstesnių pajamų už dujas, LVK viceprezidentas įsitikinęs, kad jos laukia sunkūs laikai.
„Neatlaikys, be krizės neišsisuks. Ateinančios rusų kartos galės V. Putinui „padėkoti“ už tūkstantį papildomų kilometrų NATO sienos su Suomija ir už tai, kad toks išteklius, kaip dujos, bus praktiškai nustota vartoti iš Rusijos.
Ir jie iš esmės neturės, kur tų dujų dėti, nes neturi vamzdynų į kitas puses. Vienintelis papildomas vamzdis yra į Kiniją – ten nukeliauja 15 proc. visos gavybos. Kur dės 85 proc. – nežinia“, – komentavo M. Dubnikovas.
Čia galite pažiūrėti LNK video: