Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas televizijos laidoje „Delfi tema“ trečiadienį sakė, jog dauguma Bendrijos šalių, regis, remia siūlymą riboti neplanuotas pajamas iš vadinamųjų infraribinių elektros generatorių (atsinaujinantys ištekliai, branduolinė energetika).
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad tokios lėšos siektų 140 mlrd. eurų.
„Nemaži pinigai, galėtų būti didelė parama. Deja, šis pasiūlymas, kuris sulaukia daugiausiai palaikymo, mums yra ne pats geriausias, nes nežinia, kaip tuos pinigus naudoti: ar naudoti kiekvienos šalies pelną savo šalyje, prancūzai jau kažką panašaus dabar daro“, – teigia V. Jankauskas, pridurdamas, kad Lietuva yra elektrą importuojanti šalis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvai toks variantas nepadėtų.
„Lietuvai šitas variantas nėra tinkamas, nes neturime daug atsinaujinančios energetikos gamybos. Taip grubiai: 2,5 TWh, jeigu vėjas, plius saulė, biokuras, plius Kaunas (hidroelektrinė – red.) – iš 12-os TWh elektros suvartojimo. Tai nėra daug.
Visa kita yra importuojama: Švedijos, Latvijos elektra. Būtent ten viršpelniai ir bus, greičiausiai, dalijami – Švedijos, Latvijos gyventojams ir verslui, o mūsiškiams kainą formuos brangiausia žaliava, brangiausias kuras – gamtinės dujos. Tai šitas scenarijus yra labai nepalankus Lietuvai“, – konstatuoja T. Povilauskas.
Anot jo, galima suprasti Europos Sąjungos šalių mąstymą ir norą galvoti apie save – juk ir Lietuva ieškanti būtent jai palankaus sprendimo. Bet šaliai vertėtų dėti pastangas į jai naudingesnę alternatyvą – dujų kainų ribojimą.
„Mums būtų racionaliau ir tikslingiau „spausti“, kad būtų tas sprendimas, iš dalies „ispaniškasis“ sprendimas apriboti gamtinių dujų, kurią naudoja elektrinės, kainą. Tai tikrai nebūtų didelis sistemos keitimas.
Visa ribinės kainos nustatymo metodika lieka, viskas yra gerai, bet mes suprantame, kad dabartinės gamtinių dujų kainos yra per didelės, jos nėra laisvos rinkos ženklas“, – sakė T. Povilauskas.
V. Jankauskas mano, jog dėl šio siūlymo gali kilti problemų. Beje, EK pirmininkė trečiadienį apie dujų kainos ribas nekalbėjo.
„Dėl dujų kainų ribų buvo klaustukas, ar tai nesukeltų dujų kainų, ar nesukeltų elektros pertrūkių, black out'ų (sisteminių avarijų)“, – vertino ekspertas.
T. Povilauskas, pasiteiravus, ar nebus dujų deficito, komentavo, kad tokia rizika yra viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjungoje į tai žvelgiama atsargiau: vienos šalys labiau apsirūpinusios dujomis, kitos – mažiau.
„Kas gamtinių dujų daug sunaudoja, tie patys vokiečiai, Beniliukso šalys, tai ten yra didesnė įtampa. Bet sakyčiau, galima sumodeliuoti ir dar pasistengti dėl šito sprendimo“, – įsitikinęs SEB ekonomistas.
Jis pabrėžia, kad priešingu atveju situacija pramonei bus liūdna.
„Tai yra sumanipuliuota (dujų) kaina ir tiesiog reikia ją grąžinti į sveiko proto lygį. Politikai turi toliau dirbti savo darbą, kitu atveju pramonei tai nežada nieko gero“, – aiškino jis.
T. Povilausko manymu, gamtinių dujų kainos elektrai gaminti ribojimas būtų vienas iš geresnių variantų, nes tikėtina, jog elektra visose šalyse pigtų apylygiai. Savo ruožtu uždėjus kainų ribas atsinaujinančiai energetikai galimi netolygumai.
„(Jeigu) bus nustatyta 180–200 eurų už megavatvalandę maksimali kaina atsinaujinančios energetikos šaltiniams, – gaus valstybės į savo biudžetą pinigų, rems savo pramonę ir gyventojus turbūt nuo tos sumos, kurią gaus. Tos, kurios gaus daugiau, parems daugiau. Tos, kurios gaus mažiau, parems mažiau“, – aiškino ekonomistas.
Kaip variantą, kuris patobulintų pastarąjį siūlymą, jis paminėjo opciją kurti bendrą fondą, į kurį suplauktų tos neplanuotos pajamos.
„Šiaip manau, kad užkepinus (nustačius kainos „lubas“, angl. price cap – red.) ties 180–200 eurų, atsinaujinančių išteklių plėtra nesustos. Vis tiek suprantame, kad savikaina vėjo ar saulės yra 40–50 eurų už MWh, tad uždirbti ir investuoti pelningai tikrai gali.
Bet sakau, su tais modelių keitimais mes galime nueiti į kitą pusę ir padaryti nelabai gerų dalykų. Tai sakyčiau, kad rizikų yra. Bet iš tų dviejų pasiūlymų, kuriuos turime, tai nėra kažkokie esminiai pokyčiai“, – apie intervencijos į rinką rizikas kalbėjo T. Povilauskas.
V. Jankauskas kaip vieną iš svarbesnių EK siūlymų minėjo ir pikinio elektros poreikio mažinimą, pasiūlos-paklausos reguliavimą.
„Be galo garsiai nuskambėjo, kad elektra vienu metu kainavo 4 eurus už kilovatvalandę, tai paprasčiausiai sumažinti poreikius ir tų 4 eurų nebūtų buvę“, – teigė ekspertas, prisimindamas šių metų rugpjūčio 17 dieną ir jos rekordinę valandinę biržos kainą.
Pasiteiravus, ar nekyla protekcionizmo pavojus Europos Sąjungos šalyse, kai valstybės gamintojos mėgins „užsidaryti“ energetinėse „salose“ , T. Povilauskas sako, kad tokių ženklų jau yra.
„Tas vyksta dabar ir aš manau, dabar diskutuojama Europoje, kad būtų to išvengta. Pavyzdžiai, kad Ispanija riboja jungtis į Prancūziją. Galima diskutuoti, ar lenkai neriboja pralaidumų su vokiečiais, su kitomis šalimis. Tie patys estai, vėlgi girdime negerų žinučių.
Kas kalbama vadovų diskusijose, ir yra tikslas išvengti to, nes mūsų priešui tai būtų naudingiausia. Kalbant apie visą Europos Sąjungą, ko mažiausiai reikia, kad konkuruotų šalys pagal savo paramą verslui. Na, gyventojams – dar tebūnie. Bet ne verslui“, – sako jis.
V. Jankauskas taip pat sako, jog ES susirūpinusi, kad kiekviena šalis neimtų pavieniui spręsti savo bėdų.
„Europos Komisija ir Europos šalys susirūpinusios, kad nebūtų taip, jog kiekviena šalis su savo modeliais, savo principais viską sugriautų. Juk tikslas buvo sukurti bendrą Europos rinką. Džiaugėmės, kada prisijungėme prie Skandinavijos ir kada galėjome gauti (elektros) iš pigiausios Europos Sąjungoje teritorijos“, – sako ekspertas.
Anot jo, šiais laikais, kai brangiausias gamintojas labai brangus (tai yra, dujos), tikslinga peržiūrėti modelius.
„Gal tai būtų laikini sprendimai, bet sprendimai būtini. (...) Ginčai veda prie to, kad mes izoliuojamės“, – sako V. Jankauskas.
Tiesa, T. Povilauskas mato riziką, jog energetikos rinkoje gali būti padaryta pernelyg didelė intervencija.
„Riziką matau, kad per daug bus į tą modelį įlįsta. Manau, kad ribinės kainos veikimo principas yra logiškas. Tiesiog dabar yra nelogiškai aukšta gamtinių dujų kaina, tai mes spręskime aukštos dujų kainos problemą, užuot peržiūrėję visą modelį“, – sakė ekonomistas.
Jis turėjo omenyje kainodaros principą, pagal kurį net ir mažesnės savikainos žalioji energija tampa kur kas brangesnė, nes jos kaina biržoje nustatoma pagal brangiausią gamintoją, šiuo atveju, dujas.
Į klausimą, ar galima nustatyti energetikos krizės kainą Europai, T. Povilauskas preliminariai įvertino mėnesio kainą Lietuvos verslui – 250 mln. eurų.
„Per Lietuvą pasakysiu pavyzdį: už rugpjūtį esame paskaičiavę, kiek padidėjusios kainos ir kiek reikės verslui sumokėti. Tai darant prielaidą, kad visi mokėtų pagal biržos kainą, – aišku, yra PPA sutartys (dvišalės sutartys, power purchase agreement – red.) ir panašiai, bet – grubiai galima sakyti, kad lyginant su praeitų metų rugpjūčiu verslas elektrai turi išleisti 250 mln. eurų daugiau negu prieš metus. 250 mln. eurų yra 5 proc. mėnesio BVP. Tai visi suprantame, kiek pinigų paliks įmonių sąskaitas šį rugsėjį, – didžiulės sumos“, – sako T. Povilauskas.
Anot jo, akivaizdu, kad tai yra ir verslo konkurencingumo problema.
„Lenkijoje kainos yra mažesnės. Tai yra labai negeros naujienos ypač pramonei ir visos Europos Sąjungos konkurencingumui. Nes matome, kiek pramonės sustoję ar sustabdyta Europos Sąjungoje. Tų pavyzdžių galima atrasti ir per Lietuvą“, – sakė jis.
Jo teigimu, kalbant apie papildomą paramą verslui, veikiausiai Lietuvoje laukiama kitų šalių pavyzdžių, niekas nenori per daug „išsišokti“.
„Sakyčiau, valdžia laukia pavyzdžių iš kitų Europos Sąjungos šalių, jų dar nėra daug – kaip kas lemia verslą. Turbūt bijoma išsišokti anksčiau laiko“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasiteiravus, ar nereikėtų Lietuvoje ilgainiui atlikti energetikos sektoriaus ir strategijų peržiūros, V. Jankauskas teigė, jog visoje Europoje jau matyti pertvarka ir nereikia baimintis, jeigu teks atsisakyti senų principų.
„Tai, kad buvo vienas ar keletas didelių gamintojų ir nuo jo ėjo elektra vartotojams, – mes matome, kad daugėja vartotojų, kurie patys gaminasi. Atsiranda bendrijos, kurios gaminasi elektrą.
Decentralizacija eina toliau, tai reikalauja naujų modelių. Nauji principai energetikos struktūroje turės atsirasti“, – apie perspektyvą kalbėjo V. Jankauskas.
Jis svarsto, kad Lietuvoje kylančios kalbos apie nepastatytą atominę elektrinę neatrodo rimtai.
„Kalbos, kad būtume turėję atominę, būtume laimingai gyvenę, tai iš tikrųjų ne. Atominė būtų be galo brangiai kainavusi, nežinia, kaip būtų pavykę ją pastatyti. Nebūtų čia mums didelė laimė“, – sako ekspertas.
EK vadovė U. von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad ES planuoja „gilią ir visapusišką“ elektros energijos rinkos reformą, siekdama įveikti energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos karas Ukrainoje, praneša ELTA.
Tarp numatomų priemonių – elektros gamintojų pelno ribojimas, kuris leistų surinkti 140 mlrd. eurų ir „sušvelninti“ dideles kainas vartotojams. Kitos priemonės apima energijos normavimą, laikiną valstybės pagalbą ir dujų bei elektros kainų atsiejimą.
Idėja apmokestinti elektros gamintojų ne iš dujų pelną skirta nukreipti pinigus namų ūkiams ir įmonėms, kad jos galėtų atlaikyti susidariusią padėtį.
„Šios bendrovės gauna pajamų, kurių niekada neplanavo ir apie kurias net nesvajojo“, – sakė U. von der Leyen.
Lietuvos Energetikos ministerija teigia, jog minėtas siūlymas šaliai netinka. Anot ministerijos, Lietuva yra pasirengusi telkti visų ES valstybių narių pozicijas, siekdama, kad pasiūlymas dėl infraribinių elektros generatorių pelno apmokestinimo nebūtų priimtas arba būtų pakoreguotas Lietuvai naudinga linkme.
Europoje kalbama ir apie iškastinio kuro (dujų, anglies) sektoriaus įmonių neplanuoto pelno perskirstymą, taip pat dujų iš Rusijos (arba apskritai importuojamų dujų) kainų ribojimą, apie dujų, naudojamų elektros generacijai, kainų „lubas“ ir kita.