„Lietuva, būdama Europos Sąjungos (ES), NATO nare, visateise Europos vidaus rinkos dalyve kartu su Latvija ir Estija nėra bendros ES sistemos dalimi. Kalbant apie energetiką, reikia priminti skirtumą tarp sistemos ir rinkos: rinka yra ten, kur mes prekiaujame naudodami technologiškai skirtingas jungtis, o sistema yra laidais tekanti elektra ir ji yra valdoma iš Rusijos. Taigi, dabar mes, būdami viename elektros žiede su Rusija, esame tiesiogiai priklausomi vienas nuo kito“, - DELFI kalbėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, nepriklausomas ekspertas Romas Švedas.
Šiuo metu Lietuva yra sinchroninėmis jungtimis sujungta su Latvija, Estija, Baltarusija ir Rusija kitaip vadinamame BRELL žiede. Siekdamos savo tinklus sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais, Baltijos šalys ateityje pasitrauks iš BRELL. Be to, Lietuva šiuo metu turi 12 tarpsisteminių elektros jungčių, iš kurių daugiau kaip pusė - su Rusija ir Baltarusija.
„Taigi, klausimas dėl sinchronizacijos yra konceptualus, kaip ir klausimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, - priminė R. Švedas. - Kuomet yra pakeičiama politinė sistema, atitinkamai turi būti keičiama ekonominė sistema, institucinė santvarka, tam, kad politinę sistemą galėtume išlaikyti. Apie energetinį saugumą kalbame dėl to, kad politiškai ir ekonomiškai esame nepriklausomi nuo Rusijos, o mūsų elektros sistema liko visiškai priklausoma.“
R. Švedas priminė, kad Lietuvoje reformos energetikos sektoriuje buvo vykdomos paskiausiai, nors tai yra sudėtinė Lietuvos nepriklausomybės dalis, kurią užtikrinti būtina ir tai kainuoja.
Jis kalbėjo, kad klausimas dėl sinchronizacijos reiškia klausimą, ar Lietuva nori valdyti savo elektros tinklus, ar juos palieka valdyti Rusijai, kurios prezidentu yra Vladimiras Putinas.
„Mes matome, ką jis daro Ukrainoje, Gruzijoje, Sirijoje, - sakė R. Švedas. - O energetika yra ginklas, ekonominis ginklas, todėl mes turime į saugumą investuoti.“
Žurnalo „Valstybė“ įkūrėjas ir redaktorius, Energetikos konferencijos vedėjas Eduardas Eigirdas kalbėjo, kad V. Putino reakcija į Lietuvos ketinimus atsisakyti priklausomybės nuo BRELL sistemos buvo labai tikėtina ir logiška.
E. Eigirdas priminė, kad V. Putinas darė viską, kad Baltijos šalys neatsiskirtų nuo Rytų šalių elektros rinkos ir tai tebedaro iki šiol.
„Per mus jis pirmiausia išlaiko rinką Lietuvoje, čia norėtų pardavinėti atominėje elektrinėje Baltarusijoje pagamintą elektrą, ir per mūsų nutiestus laidus ketina Rusijos elektrą tiekti toliau į Vakarus. Taigi, išlaikyti mus Rusijos ir Baltarusijos elektros infrastruktūroje V. Putinui yra gyvybiškai svarbu iš ekonominių ir politinių priežasčių“, - kalbėjo E. Eigirdas.
Energetikos ekspertai laikosi nuomonės, kad derantis dėl atsiskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų Baltijos šalys turėtų dirbti kartu su Europos Komisija.
DELFI skelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rudenį pareiškė, kad dėl Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL žiedo Maskva patirs milijardinius nuostolius. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas LRT televizijai teigė, kad praradimus gali tekti kompensuoti Lietuvai, Latvijai ir Estijai.
„Kalbant apie desinchronizaciją: dabar yra per anksti sakyti, kokios bus sąnaudos. Tai, kas yra žinoma iš 2013-2015 m. atliktų studijų, galimai desinchronizacija kainuotų 800 mln. eurų visam regionui, įskaičiuojant visus reikalingus infrastruktūros pakeitimus. Taigi, projektas gali būti labai brangus. Aišku tai, kad tai yra techniškai įgyvendinama, bet nėra taip paprasta“, - reagavo Europos Komisijos pareigūnai.
Lenkams turime padėkoti
Ekspertai tikina, kad Lietuvos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais išlieka politiniu tikslu ir tik po to reikia vertinti principus, kaip tai reikėtų atlikti techniškai. Akivaizdu viena - lenkai išlieka pagrindiniu Baltijos šalių partneriu.
„Padėtis nebūtų tokia sudėtinga, jei ne Kaliningrado sritis. Jeigu Rusijos federacija nenori, kad ji būtų integruota į Europos elektros sistemą, tai reiškia, kad Lietuva, Latvija ir Estija prie kontinentinės Europos prisijungia be Kaliningrado“, - kalbėjo R. Švedas.
O tai reiškia, kad jungčių su Lenkija reikėtų dar daugiau, t. y. reikėtų dar vienos visiškai naujos oro jungties – naujų stulpų ir naujų laidų - taip saugantis, pavyzdžiui, nuo stichinės nelaimės. Jau dabar su Lenkija Lietuva bus sujungta mažiausiai viena elektros ir dujų jungtimi, geležinkeliu ir automagistrale.
„Nors sakoma, kad lenkai nerodo daug entuziazmo tokiems dalykams, bandydamas vertinti objektyviai, sakyčiau, kad turime dėkoti kaimynams lenkams už jų supratingumą, kantrybę ir dalyvavimą šiuose projektuose, nes Baltijos regionas pagal gyventojų skaičių yra sunkiai palyginamas su gyventojų skaičiumi Lenkijos pietuose, t. y. ties siena su Vokietija“, - priminė R. Švedas.
Užtikrinti sinchronizacija povandeniniais kabeliais, ekspertų manymu, kol kas yra labai sudėtinga.