Jei Vyriausybė pritars, už kiekvienus paskesnius finansinius metus dividendams bus skirta ne mažiau kaip 3 proc. didesnė suma, rašoma nutarimo projekte, kurį siūloma priimti skubos tvarka. Tokiu būdu bus atnaujinta „Ignitis grupės“ dividendų politika, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.
Pasak Finansų ministerijos, siūloma, kad valstybės valdomų įmonių (VVĮ), kurių ne mažiau kaip 25 proc. akcijų yra kotiruojamos biržoje, dividendams nebūtų taikomas Vyriausybės 1997 metų nutarimas dėl dividendų mokėjimo – pagal jį VVĮ, priklausomai nuo nuosavo kapitalo grąžos (nuo mažiau nei 1 proc. iki daugiau nei 15 proc.), privalo valstybei mokėti 60-85 proc. paskirstytinojo pelno dividendus.
Tokiu būdu viešai akcijas siūlančioms bendrovėms bus sudarytos palankesnės sąlygos pritraukti investuotojų, didinti jų pasitikėjimą ir bendrovių vertės augimą.
„Modernios, efektyviai veikiančios VVĮ gali reikšmingai papildyti valstybių biudžetus, kai jų sumokėti dividendai perskirstomi įvairioms sritims finansuoti. Be to, šios VVĮ tampa skaidraus ir atsakingo verslo pavyzdžiu, tuo skatindamos tvarią ūkio plėtrą, konkurenciją tarptautinėse rinkose“, – rašoma nutarimo projekte.
Pasak ministerijos, privačios įmonės, ruošdamosi dideliems IPO, paprastai skelbia dividendų politiką, kuri atitinka gerąsias rinkos praktikas, pavyzdžiui, nurodant, kad dividendai apskaičiuojami nuo grupės konsoliduoto grynojo pelno, kad ir antrinių bendrovių veiklos rezultatai būtų įtraukti į šį pelną – dabar tai nėra taikoma VVĮ.
Be to, pagal šią praktiką nustatomas ir absoliutus dividendų dydis bei minimalus jų augimo procentas paskesniais laikotarpiais.
Pasak ministerijos, dabartinė grupės dividendų politika neatitinka gerosios energetikos sektoriaus įmonių praktikos, nes dividendai priklauso nuo nekonsoliduoto paskirstytinojo pelno ir nuosavo kapitalo grąžos (ROE) rėžių
„Taigi, jei esama dividendų politika nebūtų keičiama, tai galimai neigiamai paveiktų „Ignitis grupė“ IPO kainą“, – teigia ministerija.
Nutarimu taip pat siekiama skatinti VVĮ siekti adekvačios nuosavo kapitalo grąžos efektyvinant veiklą ir optimizuojant kapitalo struktūrą – perteklinį kapitalą investuojant į tinkamą grąžą užtikrinančius projektus arba, nesant tokių galimybių, grąžinti perteklinį akcinį kapitalą akcininkui per dividendus.
Ministerija siūlo nenustatyti „Ignitis grupės“ antrinių bendrovių dividendų politikos, nes jų rezultatas jau įtrauktas į konsoliduotą grynąjį pelną, taip užtikrinant didesnį skaidrumą ir investuotojų pasitikėjimą Šiuo metu, pavyzdžiui, „Ignitis gamyba“ dėl ribotų augimo galimybių galėtų mokėti didesnius dividendus nei kita grupės įmonė „Ignitis renewables“ – ji turi daug investicinių galimybių, į kurias ir būtų nukreipiamas laisvas pinigų srautas.
Siūlydama nustatyti minimalią kasmetinę 3 proc. dividendų augimo ribą, ministerija rėmėsi jos analizuotų tokią dividendų politiką taikančių Europos energetikos įmonių (SSE, E.ON, „Naturgy“, „Enel“, EDP, „Iberdrola“, „Endesa“, „Engie“, „Enagas“, SNAM, „RED electrica“, „Terna“, „Italgas“, REN, „Orsted“), rodikliais – jų dividendų augimas kasmet siekia 1-8 proc. Trijų procentų augimas, anot ministerijos, yra didesnis nei Lietuvos banko prognozuojama infliacija 2021 metais (0,9 proc.), be to, tai minimalus dydis – esant palankioms sąlygoms būtų mokami didesni dividendai.
Pasak ministerijos, šiuo metu Lietuvoje yra tik viena VVĮ ir dvi antrinės bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama rinkoje o prekyboje esančių jų akcijų skaičius vidutiniškai siekia mažiau nei 8,5 proc., todėl nėra galimybės pasinaudoti visais biržos privalumais.
Šį rudenį planuojamas „Ignitis grupės“ IPO, ekspertų nuomone, galėtų tapti didžiausiu bet kada įvykusiu sandoriu Baltijos šalyse, jis pasitarnaus tolesniam kapitalo rinkų skatinimui, teigia ministerija.
Birželio 19 dienos finansų ministro lūkesčių rašte „Ignitis grupei“ nurodyta, kad naujos akcijos turėtų sudaryti 25–33,33 proc. visų bendrovės akcijų, kurių pagrindinė kotiravimo rinka būtų „Nasdaq“ Vilniaus birža.
Nuo 2000 metų Baltijos šalyse įvyko tik keturi IPO – naujų akcijų viešai išleido „Lietuvos telekomas“, Telia Lietuva“, „Tallink Grupp“ ir „Tallinna Sadam“, kiekvieno jų metu buvo pritraukta daugiau nei 100 mln. eurų.
Birželio 30 dieną Finansų ministerija nutarė pertvarkyti „Ignitis grupę“ į akcinę bendrovę, o kadangi ji yra strateginė įmonė, strateginių įmonių sandorius tikrinanti Vyriausybė komisija pripažino, kad tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
„Ignitis grupė“, pernai uždirbusi 32,2 mln. eurų grynojo pelno, valstybei už 2019 metus išmokėjo 28 mln. eurų dividendų. Pernai už 2018 metus tuometinė „Lietuvos energija“ valstybei išmokėjo 13 mln. eurų dividendų.
„Ignitis grupės“ audituotos konsoliduotos pajamos pernai augo 1,9 proc. iki 1,091 mlrd. eurų, grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų, kai užpernai nuostolis buvo 22 mln. eurų.
Valstybė valdo 100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų.