„Prezidentas didžiausią dėmesį skiria užtikrinimui, kad ir toliau imsimės veiksmų, kuriais [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui būtų sukeltos skaudžios ekonominės pasekmės, ir kartu imsimės visų būtinų veiksmų, kad sumažintume poveikį kainoms degalinėse“, – pirmadienį sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.
Iki šiol Vakarai, ekonomiškai smaugdami Rusiją dėl jos neišprovokuotos invazijos į Ukrainą, apeidavo stiprų jos energetikos sektorių, o administracijos pareigūnai teigė, kad toks žingsnis gali susilpninti pasaulio ekonomiką.
Tačiau Rusijai vis stipriau bombarduojant Ukrainos miestus, didėja politinis spaudimas Vakarams, kad šie imtųsi daugiau veiksmų siekiant priversti V. Putiną sustabdyti puolimą. JAV pareigūnai teigė, kad J. Bideno administracija svarsto galimybę sušvelninti naftos importo iš Venesuelos apribojimus, kad būtų užpildyta tuštuma, atsiradusi dėl draudimų importuoti rusišką naftą, o tai yra politiškai problemiškas žingsnis.
JAV taip pat siekia įtikinti Saudo Arabiją, sulaukusią JAV ir Europos pareigūnų kritikos dėl žmogaus teisių padėties, padidinti naftos gavybą.
J. Bidenas pirmadienį daugiau nei valandą kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu, nors oficialioje Baltųjų rūmų pokalbio išklotinėje aiškiai nenurodyta, kad jie aptarė rusiškos energijos draudimą.
Pasak Baltųjų rūmų, „vadovai patvirtino savo pasiryžimą toliau didinti Rusijos nuostolius už jos neišprovokuotą ir nepateisinamą invaziją į Ukrainą. Jie taip pat pabrėžė savo įsipareigojimą toliau teikti Ukrainai saugumo, ekonominę ir humanitarinę pagalbą“.
J. Psaki informavo, kad administracijos pareigūnai taip pat aptarinėjo, ar JAV siųstų karinius orlaivius į Lenkiją, jei šios vadovai suteiktų sovietinių bombonešių Ukrainai paremti, tačiau pažymėjo, kad Baltieji rūmai „netrukdo, neblokuoja ir neatkalbinėja“ pareigūnų Varšuvoje. „Jie yra suvereni šalis. Jie patys priima sprendimus, bet tai nėra taip paprasta, kaip tiesiog permesti lėktuvus“, – sakė ji.
JAV nenori užbėgti už akių Europos sąjungininkams, reaguojant į V. Putino agresiją. Nors Vašingtono naftos embargas turėtų tam tikrą poveikį, tačiau jei jis būtų taikomas kartu su Europa, poveikis būtų kur kas didesnis. Europa importuoja 4 mln. barelių rusiškos naftos per dieną, o JAV – tik 700 tūkstančių.
JAV valstybės sekretorius Antony J. Blinkenas sekmadienį interviu CNN sakė, kad administracija iš tiesų su sąjungininkais „koordinuotai“ nagrinėja energijos draudimo „perspektyvą“, nors neatmetė galimybės, kad Vašingtonas gali imtis savarankiškų veiksmų ir uždrausti tiekti rusišką naftą.
Administracija gali neturėti didelio pasirinkimo. Abiejų politinių partijų nariai abiejuose Kongreso rūmuose pateikė įstatymų projektus, kuriais siekiama blokuoti tokį importą.
Kongresas svarsto galimybę uždrausti naftos prekybą ir kartu siekia priimti priemonę, pagal kurią Ukrainai būtų skirta skubi milijardinė pagalba. Senato daugumos lyderis, Niujorko demokratas Charlesas E. Schumeris pirmadienį paragino šią savaitę priimti 12 mlrd. dolerių pagalbos paketą, sakydamas, kad jis „suteiks tiek humanitarinę, tiek karinę pagalbą Ukrainai: finansavimą pabėgėliams, medicinos reikmenims, skubiam aprūpinimui maistu, taip pat finansavimą ginklų pervežimui į Ukrainą ir pagalbą mūsų rytiniam NATO flangui".
Atstovų Rūmų pirmininkė, San Fransisko demokratė Nancy Pelosi sekmadienį laiške Atstovų Rūmų demokratams pareiškė, kad Kongresas ketina patvirtinti 10 mlrd. dolerių skubią pagalbą Ukrainai kaip dalį didesnės vyriausybės finansavimo priemonės. Atstovų Rūmai taip pat svarsto teisės aktus, kurie „dar labiau izoliuotų“ Rusiją nuo pasaulio ekonomikos, sakė N. Pelosi.
Aiškiai parodydami, kaip rimtai J. Bideno administracija svarsto galimybę uždrausti prekybą rusiška nafta, JAV pareigūnai savaitgalį atvyko į Venesuelos sostinę Karakasą derybų dėl galimo sankcijų, kurias D. Trumpo administracija 2019 metais įvedė šiai Pietų Amerikos valstybei, sušvelninimo. Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas žengė šį žingsnį po to, kai prezidento Nicolaso Maduro pergalė rinkimuose buvo paskelbta suklastota, ir teisėtu šalies vadovu pripažino Juaną Guaido, o J. Bidenas šią poziciją patvirtino.
Venesuelos ekonomika smunka, nors turi vienus didžiausių pasaulyje naftos išteklių, ir N. Maduro tikriausiai trokšta išsivaduoti nuo sankcijų. Tačiau jo ekonomika ir daugelis vyriausybės agentūrų yra glaudžiai susijusios su Rusijos aktyvais ir patarėjais. Bet koks Baltųjų rūmų atlaidumas N. Maduro atžvilgiu, net jei jį lemia noras susidoroti su V. Putinu, gali pakenkti J. Bideno žinutei apie autokratinių valstybių keliamą grėsmę demokratijai.
J. Psaki pirmadienį atmetė abejones dėl galimo suartėjimo su Venesuela ir žurnalistams sakė, kad bet koks sankcijų sušvelninimas yra „šuolis keliais etapais į priekį“, palyginti su dabartine derybų padėtimi.
Situaciją apsunkina Venesuelos sprendimas įkalinti šešis naftos bendrovės „Citgo“ vadovus per pastaruosius ketverius metus. Penki iš jų yra JAV piliečiai, o šeštasis – nuolatinis JAV rezidentas. Pasak jų šeimų ir žmogaus teisių aktyvistų, jie buvo nuteisti parodomuosiuose teismuose, sufabrikavus kaltinimus turto pasisavinimu ir kitais nusikaltimais.
Pasak J. Psaki, diskusijos dėl asmenų išlaisvinimo ir sankcijų sušvelninimo vyko „skirtingais kanalais“ ir nebuvo susietos tarpusavyje.
Respublikonai, kurie, pasinaudodami potencialia energetikos krize, ragina didinti vietinę iškastinio kuro gavybą, jau leido suprasti, kad smarkiai kirs Baltiesiems rūmams, jei šie sieks kompensuoti bet kokį Rusijos naftos draudimą, ieškodami užsienio tiekėjų.
Floridos senatorius Marco Rubio sekmadienį „Twitter“ tinkle kritikavo J. Bideną, sakydamas: „Užuot išgavus daugiau amerikietiškos naftos, jis nori naftą, kurią perkame iš vieno žudiko diktatoriaus, pakeisti kito žudiko diktatoriaus nafta“.