ESCO modelio sudėtingumu meras bandė paaiškinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) išvadas dėl savivaldybės biudžetui padaryto 71 mln. litų nuostolio.
Liepos 10 d. FNTT išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad savivaldybė, pirkdama paslaugas iš „City Service“ už šilumos energiją, sostinės biudžetui padarė 71 mln. litų nuostolių.
Kaip atsirado toks nuostolis? FNTT specialistai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsiskaitymus už „City Service“ suteiktas paslaugas vykdė pagal sutartyse numatytą formulę, į kurios dedamąsias buvo įtraukiamos ir šilumos tiekimo, taip pat karšto vandens paruošimo paslaugos.
Tačiau „City Service“, skirtingai nei Vilniaus miesto savivaldybė, atsikaitymus už šilumos energiją vykdo remdamasi šilumos pirkimo-pardavimo vietose įrengtų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis, o ne pagal formulę, naudojamą atsiskaitymams su Vilniaus miesto savivaldybe. Taip esą ir susidariusi 71 milijono litų permoka.
„Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji 2002 metais pradėjo taikyti ESCO modelį. Jis yra gana sudėtingas ir ne tiek daug žmonių gali suprasti ESCO modelio principus. Ir patirties tokio modelio taikyme Lietuvoje tikrai nėra daug. Todėl žmogui, neturinčiam patirties arba nežinančiam ESCO modelio principų, gali būti, tiesiog susidaro klaidingos išvados“, - taip FNTT išvadas poralui DELFI komentavoA. Zuokas.
Kas yra tas ESCO modelis ir ar jis turi ką nors bendro su FNTT minima situacija?
ESCO vardu vadinamas pastatų ir šildymo sistemų renovavimo modelis, kurį atlieka Energijos taupymo įmonė ESCO (Energy Saving Company). Šio renovavimo modelio esmė paprasta – ESCO kompanija, kuri renovuoja pastatą, įsipareigoja pasiekti tam tikrus taupymo rezultatus. Kai namas renovuojamas, bendrovė nuolat atlieka stebėseną, analizę, kur dar galima sutaupyti: galbūt montuoti saulės kolektorius, įrengti geoterminį šildymą ir t.t. Jei efektyvumo rodikliai nepasiekiami – tai yra kompanijos rizika.
ESCO kompanijos prisiima visą atsakomybę už projektą, nes jų pajamų šaltinis – sutaupytos lėšos. Nuo sutaupytų lėšų jos gauna savo dalį ir taip per 5-10 metų susigrąžina savo investuotas lėšas.
ESCO renovacijos modelis yra paplitęs visoje Europoje. ESCO klestėjimo miestu laikomas Rytų Berlynas, kuriame taip renovuota 1400 pastatų.