Šiemet suėjo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metis. „Delfi“ apžvelgia, kas vyko šalies energetikoje po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir dujų iš Rusijos atsisakymo.
„Visos jungtys pastatytos remiant Europos Sąjungai“, – komentuoja energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Teko nuvykti į Švedijos gamyklą – paprašyti paspartinti elektros kabelio gamybą“, – prisiminimais dalijasi buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Infrastruktūros paradoksas: tinklai kaip „Achilo kulnas“
Ilgametis diplomatas, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas „Delfi“ pasakoja, kad nors 2004 metais Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, liko neišspręstas svarbus klausimas – sovietinė infrastruktūra.
„Kodėl tai yra spąstai? Sovietų Sąjungos kariuomenės jau nebuvo Lietuvoje, Lietuva jau buvo Europos Sąjungos ir NATO narė, bet likusi Lietuvoje energetinė infrastruktūra tarytum „žalieji žmogeliukai“ tūnojo, tykojo ir laukė to momento, kada jie galėtų pradėti veikti.
Pavyzdžiui, nutrauktas naftos tiekimas „Družba“ naftotiekiu vien dėl to, kad Rusijai nepatiko „Mažeikių naftos“ privatizavimo rezultatas“, – komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius R. Švedas.
Energetikos ekspertas įsitikinęs, kad sunkiausia užduotis Lietuvai buvo ne nutiesti naujus tinklus ar pastatyti generatorius, bet būtent priimti sprendimą, kad reikia ištrūkti iš minėtų esamos infrastruktūros „spąstų“.
„Klausimas buvo, ar mums toliau pirkti energetikos išteklius iš Rusijos, kuri yra energijos išteklių turtingiausia šalis, – ir nieko nereikėtų daryti, nieko nereikėtų statyti, jeigu bendrautume su Rusija. Ar statyti naujas elektros ir dujų jungtis su šalimis, – paradoksas – kurios neturi natūralių energijos išteklių. Lietuva buvo ties pasirinkimu“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, ši dilema nėra tokia paprasta, turint omenyje, kad naujų tinklų kūrimas yra sudėtingas ir brangus.
„Mano galva, tuo metu Lietuvoje dominavo nuomonė „kam čia švaistyti pinigus?“, – pažymi jis.
Pašnekovas primena, kad Maskvai infrastruktūra nėra „savitikslė“.
„Kremlius žlugdo demokratijas, jis kovoja su demokratijomis. Infrastruktūra buvo tiktai priemonė kovai su demokratija (…). Jeigu ne Europos Sąjunga, mes nebūtume ištrūkę iš Rusijos energetinių spąstų“, – priduria jis.
Didžiausios Lietuvoje energijos gamintojos ir tiekėjos „Ignitis grupės“ atstovų manymu, per pastaruosius 20 metų Lietuvos energetiką pakeitė trys tendencijos: pirma, nutrauktas Rusijos dominavimas, antra, sukurtos stiprios nacionalinės energetikos bendrovės, pajėgiančios investuoti į energetinio saugumo projektus, trečia, pakloti pamatai Lietuvos lyderystei žaliojoje energetikoje.
