Jų smukimą skatina ir po Baltųjų Rūmų patarėjo ekonomikos klausimais Gary Cohno atsistatydinimo padidėję nuogąstavimai dėl prekybos karo.
Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios sumenko 0,5 JAV dolerio, arba 0,76 proc., iki 65,29 JAV dolerio už barelį.
O balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) nuo sesijos pradžios sumenko 0,47 JAV dolerio, arba 0,75 proc., iki 62,13 JAV dolerio už barelį.
Antradienį „Brent“ pabrango 0,25 JAV dolerio, arba 0,38 proc., o WTI – 0,03 JAV dolerio, arba 0,05 procento.
Amerikos naftos instituto (API) paskelbti duomenys parodė, kad JAV komercinės naftos atsargos per praėjusią savaitę padidėjo 5,7 mln. barelių. Dėl to rinkoje dar padidėjo nuogąstavimai, kad, vis didėjant gavybai Jungtinėse Valstijose, OPEC šalių ir jų partnerių pastangos rinkoje atkurti pusiausvyrą gali būti bevaisės.
Naują nerimo bangą sukėlė ir žinia apie tai, kad G. Cohnas atsistatydina dėl nesutarimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl importo muitų plienui ir aliuminiui įvedimo.
Atsistatydinus G. Cohnui, dar labiau sumažėja tikimybė, kad D. Trumpo administracija sušvelnins savo poziciją dėl muitų, kurių įvedimas gali išprovokuoti prekybos karą, pažymi ekspertai.
„Vienas iš veiksnių, paskatinusių naftos kainų smukimą, yra API duomenys, – pareiškė „Rakuten Securities“ analitikas Satoru Yoshida, kurį cituoja agentūra „Bloomberg“. – Be to, dėl politikos „Pirmiausia Amerika“, kurios laikosi D. Trumpas, naftos gavyba JAV gali dar padidėti, o dėl to OPEC šalių ir jų partnerių pastangos riboti gavybą nebeduos rezultatų.“