Naujas planas dėl 160 mln. eurų elektros permokos – ketina pradėti grąžinti nuo balandžio

Elektros vartotojams beveik 160 mln. eurų permoką norima pradėti grąžinti ne nuo liepos, o nuo balandžio, nurodoma reguliuotojo pažymoje, kurią ketinama tvirtinti ketvirtadienį.

Pradėtų grąžinti pavasarį

Primename, kad pernai gruodį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pristatė idėją bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) gautą permoką gyventojams ir verslui grąžinti ne per 15 metų, o per trumpesnį laikotarpį, pradedant tai daryti nuo šių metų liepos. Dabar, po viešų konsultacijų, norima ankstinti šį procesą ir pradėti nuo pavasario.

„Trumpinamas grąžinimo laikotarpis buitiniams vartotojams tai yra, vietoje 2,5 metų laikotarpio grąžinimas įvyktų per 2 metus ir 3 mėnesius“, – rašoma VERT pažymoje šios savaitės posėdžiui.

Taigi, pradedant grąžinimą nuo balandžio 1 dienos, gyventojams jo terminas sutrumpėtų nuo gruodį siūlytų 2,5 metų iki 2,25 metų (grąžinimas būtų baigtas 2026 metų birželio 30 dieną).

Tuo metu verslo klientams anksčiau siūlytas 7,5 metų terminas pailgėtų iki 7,75 metų: prasidėtų šį balandį, bet baigtųsi iki 2031 metų gruodžio 31 dienos:

Buitiniams vartotojams numatoma grąžinti iš viso 57,1 mln. eurų (įskaitant jau pernai spalį reguliuotojo priimtus sprendimus dėl ESO tarifų 2024-iesiems), šiemet grąžinant apie 19 mln. eurų.

Savo ruožtu komerciniams vartotojams šiemet ir kitąmet būtų grąžinamos kur kas mažesnės sumos (nesiekiančios milijono eurų), ir tik 2027 metais jos būtų po 18 mln. eurų kasmet.

Pagal ankstesnį, gruodžio mėnesio, siūlymą komerciniams vartotojams ketinta pradėti grąžinimą tik po to, kai jis būtų atliktas buitiniams. Dabar gi pradžią norima nustatyti tuo pačiu metu.

„Pirmais 3 metais numatomas didesnis sumų grąžinimo intensyvumas, tai yra, 2024–2026 metais vartotojams būtų grąžinta 67,7 mln. eurų, iš jų 57,1 mln. eurų buitiniams vartotojams, 10,6 mln. eurų nebuitiniams vartotojams“, – teigiama dokumente.

VERT pirmininkas Renatas Pocius gruodį minėjo, kad permoka būtų grąžinama mažinant ESO skirstymo dedamąją.

„Ilguoju laikotarpiu tarifas mažėtų 0,2 cento už kilovatvalandę“, – apie buitinius vartotojus kalbėjo R. Pocius, pridurdamas, kad antrąjį šių metų pusmetį dedamosios mažėjimas jiems būtų dar didesnis – apie 0,6 cento už kWh (be PVM).

Tačiau tai yra ankstesni skaičiavimai. VERT dokumentuose kol kas nenurodoma, kaip keistųsi skirstymo tarifas.

VERT skaičiavimais, buitiniams vartotojams vidutinis permokos dydis buvo apie 62 centus per mėnesį arba apie 7,5 euro per metus. Reguliuotojas žada ateityje informuoti gyventojus, kokią tarifo dalį sudaro permokos grąžinimas.

Suabejojo papildoma dedamąja

Spręsdama dėl grąžinimo terminų taryba vertino tris alternatyvas, jų įtaką 10 metų ESO investicijų plano (MIP) įgyvendinimui, įsiskolinimo rodikliams, paslaugų patikimumui ir kokybei bei šių veiksnių įtaką skirstymo paslaugų kainoms.

Pirmoji alternatyva prioritetą teikė tvariam įsiskolinimui, bet kilo rizika dėl mažesnių ESO investicijų. Antroji pirmenybę teikė investicijoms, bet dėl to galėjo augti skolinimosi kaina ir didėti tarifas vartotojams, kartu būtų kilusi rizika nepasiskolinti (ir, atitinkamai, neįgyvendinti investicijų plano).

Galiausiai, trečioji alternatyva: vertinti abiejų kriterijų (investicijų įgyvendinimo ir tvaraus įsiskolinimo) taikymą, dėl ko numatomas papildomos dedamosios poreikis.

Tad taryba siūlo pakeisti kainos viršutinės ribos (KVR) metodiką pagal trečiąją alternatyvą.

„KVR metodikoje įtvirtinti 3 alternatyvą (…), dėl ko identifikuojamas 96–97 mln. eurų papildomos dedamosios poveikis“, – rašoma naujausioje VERT pažymoje.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), teikdama siūlymą viešai konsultacijai, rekomendavo grąžinti visiems vartotojams permokas per vienodą laikotarpį, neteikiant prioriteto vienai ar kitai grupei. Kartu siūlė „netaikyti (nedidinti) papildomos skirstymo tarifo dedamosios investicijų finansavimui konkrečiai tik dėl šios permokos grąžinimo finansavimo, nes tai lemtų, kad vartotojai permokų ESO grąžinimą dengtų patys sau“.

VERT reaguoja sakydama, kad siūlomi sprendimai būtų žalingi abiem grupėms. Pasak jos, sprendimas trumpinti labiau, nei projekte numatyta grąžinimo terminą verslui ir mažinti (arba atsisakyti) dedamosios, skirtos blogos būklės elektros tinkle infrastruktūros atnaujinimui ir rekonstravimui, tinklo valdymo ir apskaitos sistemų modernizavimui, – padarytų nepataisomą žalą tiek buitiniams vartotojams, tiek verslui.

„Dėl prastos tinklų būklės operatorius negalėtų užtikrinti patikimo elektros energijos persiuntimo, dėl blogėjančių operatoriaus skolinimosi reitingų augtų esamų ir būsimų paskolų palūkanų sąnaudos.

Tokio sprendimo pasekmė būtų nuolat nutrūkstantis ir ilgai neatkuriamas elektros energijos tiekimas, ant vartotojų pečių gultų papildomos išaugusių palūkanų sąnaudos“, – argumentuoja reguliuotojas.

ESO viešai konsultacijai pateikė nuomonę, kad „III-iasis scenarijus yra visapusiškai palankiausias klientui gaunant elektros skirstymo paslaugą bei bendrovei vykdant jai numatytus įpareigojimus“.

Lietuvos elektros energetikos asociacija (LEEA) pareiškė, kad patikimas elektros tiekimas yra strateginis valstybės prioritetas ir investicijos į elektros tinklą turi būti pakankamos bei stabilios.

„Todėl LEEA dėl ESO permokos grąžinimo alternatyvų pasisako už 3 alternatyvą“, – teigiama asociacijos pozicijoje.

„Nasdaq Vilniaus“ birža teigė, kad ypač svarbu, jog galimos reguliacinės rizikos ir neapibrėžtumas nemažintų vietinės kapitalo rinkos patrauklumo ir nedidintų investicijų pritraukimo kaštų Lietuvos bendrovėms „ir formuotų gerą investavimo praktiką“. VERT atsakė, kad pasirenkant trečiąją alternatyvą, į tai ir yra atsižvelgiama.

Skirtingas požiūris į permoką

Valstybės kontrolė pernai spalį paskelbė, kad VERT duomenimis, ESO 2018–2021 metais gauta investicijų grąža dėl mažesnių nei numatytas poreikis investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 milijono eurų viršijo nustatytą dydį.

Pasak Valstybės kontrolės, vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau, nei turėjo, o 96 proc. susidariusios permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po 10 metų.

Tačiau ESO nesutiko su tokia pozicija ir teigė, jog taip klaidinama visuomenė.

„Vartotojo, kuris per mėnesį suvartoja, pavyzdžiui, 100 kWh elektros energijos, permoka per minėtą laikotarpį siekia 19 eurų (arba 3 eurus per vienerius metus), o tai yra penkis kartus mažiau nei pateikta Valstybės kontrolės ataskaitoje“, – spaudos konferencijoje sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

Bendrovė tąkart pranešė, jog suma bus grąžinta su 40 mln. eurų palūkanomis (tai yra, 200 mln. eurų). Bet per šį laiką jau pasikeitė grąžinimo planai ir apie tokias sumas nebekalbama.

Beje, kilusio skandalo pradžioje radosi skirtingų interpretacijų iš ESO ir VERT, dėl ko susidarė permoka. Operatorius apeliavo į esą pakeistą skaičiavimo metodiką, bet reguliuotojas tikino, jog tai neturėjo su metodika nieko bendra, o vartotojai rizikavo sumokėti du kartus.

„Realiai buvo investuota į kitą infrastruktūrą, nuo kurios lygiai taip pat buvo skaičiuojama investicijų grąža ir nusidėvėjimas. Tai tokiu atveju, jeigu tuo metu būtų nereaguota VERT'o, tai, atitinkamai, vartotojas būtų sumokėjęs du kartus“, – yra sakęs VERT pirmininkas R. Pocius.

„Energijos skirstymo operatorius“ yra elektros ir dujų skirstymo bendrovė, priklausanti valstybės kontroliuojamai grupei „Ignitis grupė“.

Pastarosios 74,99 proc. akcijų valdo valstybė (patikėjimo teise – Finansų ministerija), o likusi akcijų dalis priklauso instituciniams (16,62 proc.) ir mažmeniniams (8,39 proc.) investuotojams, skelbia grupė. Ji yra listinguojama „Nasdaq“ Vilniaus biržoje.