DELFI skelbė, kad du žinomi Lietuvos ekonomistai - SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis - laikosi skirtingų nuomonių, kokia kitąmet Lietuvoje bus infliacija.
SEB banko ekspertai prognozuoja viso labo 0,3 proc. infliaciją šalyje kitąmet,o „Swedbank“ mano, kad infliacija viršys 2 proc., o tikėtis nulinės arba artimos nuliui infliacijos yra labai keistas optimizmas.
Tačiau Lietuvos finansų institucijos kitiems metams prognozuoja didesnę infliaciją ir to priežastis – laukiamas naftos kainų augimas. Pavyzdžiui, Finansų ministerija infliacijos prognozę 2016 m. sumažino 0,3 procentinio punkto iki 1,4 proc. Lietuvos bankas kitiems metams prognozuoja 1,5 proc. infliaciją.
„Kol kas numatoma, kad žaliavų kainų raida 2016 m. bus kitokia nei stebime šiemet. Numatoma, kad pasaulinės naftos kainos nebemažės, o pasaulinės maisto kainos nebekris tiek, kiek krito 2015 m. Tai leidžia numatyti, kad ateinančiais metais vidutinė metinė infliacija nebebus neigiama. Bendrą kainų lygį, kaip ir šiemet, turėtų kelti su vidaus ekonomine situacija labiau susijusios kainos, pavyzdžiui, paslaugų kainos. Didėjant darbo užmokesčiui ir vidaus paklausai, šios kainos, numatoma, palaipsniui didės“, - DELFI komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Ernestas Virbickas,
„Šiuo metu defliaciją Lietuvoje iš esmės lemia smukusios energinių produktų ir maisto produktų kainos. Kadangi 2016 metais tikimasi nuosaikaus pasaulinių energinių prekių ir maisto produktų kainų kilimo, remiantis Europos Komisijos paskutinėmis 2015 m gegužę paskelbtomis prognozėmis, tai paveiks šių produktų kainas ir Lietuvoje, todėl 2016 metams numatoma nedidelė infliacija. Kainų kilimą šiek tiek skatins ir šalyje augantis vartojimas, realus darbo užmokestis“, - rašoma Finansų ministerijos komentare.
Jame dėstoma, kad 2016 metais nedidelė infliacija numatoma ir visoje euro zonoje: reminantis Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko pranešimais, atitinkamai numatoma 1,5 proc. ir 1,1 proc. infliacija euro zonoje.
Tiek bankai, tiek Lietuvos finansų institucijas savo prognozes kitiems metams planuoja atnaujinti šių metų gruodį: tada turėtų būti aišku, kuria kryptimi pajudės naftos kainos.
Kas laukia naftos kainų
Laukiant kitų metų svarbiausiu klausimu išlieka naftos kainų ateitis. DELFI skelbė, kad šios rinkos dalyviai taip pat nėra tikri, ar naftos kainos liks tokios pat, ar pajudės kuria nors kryptimi.
Norvegijos naftos gavybos koncerno „Statoil ASA" atstovai teigia, kad naftos kainos ir 2016 metais išliks ties dabartine savo riba.
„Išgyvename pokyčių laikotarpį, apibūdinčiau jį net kaip „idealią audrą". Bendrovė savo tolesnius planus grindžia skaičiuodama, kad dabartinė situacija išliks ir per visus ateinančius metus", - norvegų verslo leidiniui „Dagens Neringsliv“ yra kalbėjęs bendrovės generalinis direktorius Eldaras Setrė, pridūręs, kad bandymai nuspėti, kaip kainos keisis ateityje, šiuo metu yra nenaudingi.
Pramonės grupė „Baker Hughes Inc“ prieš dvi savaites nurodė, kad aktyviai naudojamų JAV gręžinių skaičius mažėja penktą savaitę iš eilės: jų skaičius krito devyniais ir pasiekė 605 gręžinius – žemiausią ribą nuo pat 2010 metų birželio. Paprastai eksploatuojamų gręžinių skaičius laikomas svarbiu veiksniu, turinčiu įtakos ateityje stebimoms gavybos apimtims.
Spalio 14 d. naftos kaina smuko žemiau nei 50 JAV dolerių už barelį. Rodiklis krinta kilus nerimui, kad susidaręs pasiūlos perteklius gali užsitęsti, o paklausa sumažėti, nes augimas antrąja pasaulio ekonomika laikomoje Kinijoje ir toliau išlieka silpnas, praneša naujienų agentūra „Reuters".
Dar spalio 13 d. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) savo prognozėje skelbė, kad naftos perteklius pasaulinėje rinkoje išliks per visus ateinančius metus dėl sulėtėjusio pasaulinio vartojimo ir beveik rekordinės didžiausių Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) gamintojų gavybos.
„Brent" markės žaliavinės naftos barelio kaina pasiekė 49,19 JAV dolerio. JAV išgaunamos naftos kaina sudarė 46,67 JAV dolerio už barelį. „Kainos ir toliau turėtų išlikti žemos, - tuomet sakė „Phillip Futures" investicijų padalinio analitikas Danielis Angas. - (Rinkose) vis dar susidaręs perteklius".