„Bet kuris pasiūlos sumažinimas padidina kainą – tikrai taip“, – sako energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.
Operatorius: remontas baigtas
„Nord Pool Spot“ biržos sistemoje pranešta, kad gedimas fiksuotas rugsėjo 2 dieną. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ penktadienį patvirtino „Delfi“, kad remontas užbaigtas.
„NordBalt“ jungties remonto darbai baigti: pirmiausia buvo rasta gedimo vieta, ji yra Švedijos pusės sausumos dalyje, vėliau buvo pakeista sugedusi kabelio atkarpa. Šiuo metu atliekamas 24 valandas trunkantis kabelio įsisotinimo testas.
Po remonto jungtis turėtų būti įjungta šią savaitę, įjungimas planuojamas naktį iš rugsėjo 23 dienos į rugsėjo 24 dieną. Darbus atliko Švedijos elektros perdavimo operatorės „Svenska kraftnät“ partneriai NKT.
„Nors dėl remontuojamo „NordBalt“ kabelio Baltijos šalyse pastarosiomis savaitėmis daugiau elektros gamina brangesnės šiluminės elektrinės, elektros kainos išlieka pakankamai stabilios.
Tai lemia Europos gamtinių dujų saugyklos, kurių užpildymas iki 94 proc. išlaiko stabilias dujų kainas“, – komentuoja operatorius.
Ekspertas: kainų poveikio vertinimui reiktų atskiros analizės
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas M. Nagevičius sako, kad įtakos kainoms tokie gedimai turi, tačiau sunku pasakyti, kokią tiksliai.
„Įtakos turi, vertinti pakankamai sudėtinga, nes dalis tos elektros iš Švedijos nuteka toliau per Lietuvą, Lenkiją į Vokietiją. Bet kažkiek ir lieka (Lietuvoje – red.). Tai tie 700 MW visoms trims Baltijos šalims vis vien daro įtaką, kaip darytų ir koks 700 MW vėjo parkas. Reikėtų padaryti analizę.
Problema su vertinimais, kad tuo pačiu metu veikia daug kitų faktorių: vartojimas kinta, saulė, vėjas skirtingai“, – teigia ekspertas.
„Tragedijos nėra. Tas skirtumas tarp SE4 ir Lietuvos, Baltijos šalių padidėja, kai jungtis išsijungia. Natūraliai pas mus padidėja šiek tiek (kainos). Bet reikėtų lyginti tą skirtumą, kuris yra dabar, su tuo skirtumu, kuris buvo prieš tai. Taip, pas juos Švedijoje pagrindinė priežastis, kodėl yra mažesnė kaina, todėl, kad pasiūla didesnė, ten gamintojų žymiai daugiau.
Mums reikėtų investuoti į gamybą, ilgalaikėje perspektyvoje žiūrint“, – sako M. Nagevičius.
Anot jo, jeigu padaugėtų jungčių su Skandinavija, tada jau būtų galima kalbėti apie Lietuvos ir to regiono kainų susilyginimą.
„Jeigu būtų tokios galios jungčių tiek, kad būtų pakankamai visam poreikiui transportuoti iš Švedijos į Lietuvą, tada būtų kaip susisiekiantys indai, susilygintų kaina. Kaip dabar susilyginę Latvijos ir Lietuvos“, – sako ekspertas.
Užfiksuotas kainų augimas
Praėjus maždaug savaitei po gedimo, rugsėjo 11 dieną, „Litgrid“ skelbė, kad praradus galimybę importuoti pigią elektros energiją iš Švedijos, Lietuvos vietos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamintojai ir šiluminės elektrinės užtikrino didelę dalį reikalingos energijos, o „elektros rinkos kainos augo palyginti nežymiai“.
Rugsėjo 4–10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 14 proc. nuo 112 euro iki 127 euro už MWh.
Šį pirmadienį, rugsėjo 18 dieną, „Litgrid“ fiksavo, kad antrą savaitę taisant „NordBalt“ jungtį, elektros gamybą Lietuvoje beveik dvigubai didino šiluminės jėgainės. Dėl aukšto dujų saugyklų užpildymo lygio Europoje, „net ir be pigios energijos iš Švedijos, didmeninės elektros kainos kilo nežymiai“.
Rugsėjo 11–17 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 12 proc. nuo 127 eurų iki 142 eurų už MWh.
Infografike – iliustracijai pasirinkta viena rugsėjo parų. Matyti ypač ryškus skirtumas tarp Švedijos SE4 zonos ir Lietuvos (jas ir sieja „NordBalt“): Švedijoje ir Suomijoje kainos beveik visą parą nulinės arba neigiamos, o Baltijos šalyse pašoka iki 17 centų už kWh (be PVM). Tokie dideli skirtumai fiksuojami ne visomis paromis.
Kaip jau minėta, net ir veikiant jungčiai, Švedijos SE4 ir Lietuvos zonų kainos įprastai skiriasi. Vis dėlto žvelgiant į savaitinius grafikus matyti, kad Baltijos šalys pastaruoju metu kainomis stipriau nutolo nuo Švedijos:
Netrūko nei gedimų, nei remontų
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas, šią savaitę „Delfi“ komentuodamas elektros kainų perspektyvą, taip pat užsiminė apie „NordBalt“ kaip šių dienų veiksnį biržos kainoms.
„Vienintelė problema, kad pas mus elektros kainos dar palyginti aukštos, taip yra todėl, kad tas kabelis remontuojamas, kažkaip nepasisekė mums su juo, gana dažnai genda“, – sakė V. Jankauskas.
Pernai, lapkričio 13 dieną „Litgrid“ skelbė, kad užbaigė planinius „NordBalt“ remonto darbus, kurie pradėti lapkričio 7 dieną. Tuomet buvo patikrinti jungties veiklai svarbūs įrenginiai – reaktoriai, nuolatinės bei kintamos srovės kondensatoriai, izoliatoriai.
Remonto metu Švedijos pusėje tada buvo atlikti jūrinio elektros kabelio izoliacijos stiprinimo darbai, po kurių jungtis vėl galės veikti maksimalia 700 MW galia – prieš tai galia buvo apribota iki 630 MW, skelbė Lietuvos operatorius.
Pasak jo, per „NordBalt“ bendras prieinamumas rinkai per šešis 2023 metų mėnesius buvo 99,87 procento.
Energetinė magistralė sujungė Lietuvą ir Švediją 2016 metų vasarį ir nuo to laiko ją lydėjo nemažai gedimų. 2018 metais įvyko remontas, keičiant sausumos kabelio movas Lietuvoje ir Švedijoje. Tačiau gedimai kartojosi ir vėliau.
Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) jūrinės jungties galia siekia 700 MW, o ilgis – apie 450 km. 550 mln. eurų strateginį „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos operatorius „Svenska kraftnät“.
Lietuva vykdo tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa projektą ir planuoja (dabar jau pavėlinus) nutiesti dar vieną jūrinę jungtį. Tai bus kabelis su Lenkija „Harmony Link“ – brangiausias sinchronizacijos projektas.