25 straipsnių
Daržovės, mėsa ir kiti populiarūs maisto produktai Lietuvoje prieš dvi dešimtis metų buvo keliskart pigesni, jeigu vertinsime vien pinigine išraiška. Tačiau ekonomistai perspėja neskubėti pasinerti į nostalgiją, nes laikui bėgant kinta žmonių perkamoji galia, geopolitinis kontekstas ir kiti veiksnia...
Pigesnei elektrai iš Skandinavijos kelią užkirtęs gedimas pašalintas, tačiau jungtis „NordBalt“ bus įjungta šiek tiek vėliau, „Delfi“ patvirtino sistemos operatorius. Neveikiant kabeliui Lietuvoje teko jungti brangesnes šilumines elektrines. Ekspertai kalba, kad šalyje reikėtų didinti elektros gamyb...
Lietuva sunkokai vaduojasi iš infliacijos gniaužtų, bet ekonomistai žada, kad kainos nusistovės. Tačiau už tai gali tekti sumokėti: infliacijos tempo kritimas gali reikšti biudžeto pajamų nesurinkimą, o nesiimant reikiamų veiksmų ir nesumažinus išlaidavimo „apetito“ po kelerių metų ateitų stagnacija...
Asmeniniai gyventojų vartojimo įpročiai gali lemti, kad jų patiriamas kainų augimas yra kitoks, nei oficialiai skelbiamas bendrasis infliacijos skaičius. Lietuvos bankas kas mėnesį atnaujina asmeninę infliacijos skaičiuoklę, kuri leidžia suprasti tų skirtumų priežastis.
Nevyriausybinės organizacijos siūlo, kad infliacijos akivaizdoje būtų apmokestintas maisto bendrovių neplanuotas pelnas. Lietuvoje tokiai idėjai nepritaria mokesčių politikos formuotojai, skeptiškai žiūri ir dalis ekonomistų, praneša LNK Žinios.
Infliacijos tempas Lietuvoje rodo lėtėjimo požymių, tačiau maistas toliau brangsta. Dalis prekybininkų skelbia, kad kai kurie produktai jau pinga. Tačiau ne visi ekonomistai linkę į optimizmą, jie prognozuoja, jog maisto kainų mažėjimo artimiausiu metu nebus, praneša LNK Žinios.
Maisto prekėms toliau brangstant ekspertai siūlo vartotojams kritiškiau pažvelgti ir į savo elgseną, o prekybos tinklams jie prognozuoja agresyvią kovą dėl vis labiau pradedančių taupyti pirkėjų. Kai kurie specialistai perspėja, kad ilgainiui sumažėsiantis bendras infliacijos lygis gali pareikalauti...
Brangstanti elektra paskatino dalį Lietuvos gyventojų ieškoti sprendimų saulės energetikoje, tačiau pabėgti nuo infliacijos pinklių gali būti sunku. „Delfi“ skaitytoja pasidalijo istorija, kurioje saulės parko vystytojas nusprendė didinti kainą. Bendrovė sako neturinti kitos išeities.
Europoje šiomis dienomis smarkiai pabrangusios dujos lems ir tolesnį elektros kainų augimą, o neturintiems finansinės pagalvės gyventojams teks taupyti arba laukti valstybės pagalbos, sako ekspertai, kuriuos kalbino LNK Žinios.
Būsto kainoms siekiant naujus rekordus, didžiuosiuose šalies miestuose jau sunku rasti kvadratinį metrą už mažiau nei tūkstantį eurų. Nerimauti verčia ir nuomos kainos, ypač artėjant studijų metui. Vis dėlto dalis ekspertų mano, kad ir nekilnojamojo turto (NT), ir nuomos kainoms kilti lieka vis maži...
Smarkiai pabrangęs pigiausių maisto produktų krepšelis dalį žmonių jau skatina riboti savo išlaidas. Tačiau kai kurie verslo atstovai nemato sumažėjusio vartojimo. Jie sako, kad paruoštų prekių pirkimas auga, žmonės įsigyja ir daugiau miltinių produktų, praneša LNK Žinios.
Atsinaujinusi Neringa viliasi, kad po pandemijos į kurortą grįš daugiau užsienio turistų, neturėtų trūkti ir lietuvių. Tačiau sparti infliacija neaplenkia ir Kuršių nerijos. Verslininkai aiškina, kad viskas brangsta, todėl ir jų paslaugų kainos taip pat augs, praneša LNK Žinios.
Pabrangus žaliavoms stringa valstybės lėšomis vykdomos statybos, kelių asfaltavimas, karinių poligonų plėtra. Daliai konkursų jau neatsiranda dalyvių. Verslas sako nematantis valstybinių įstaigų noro didinti finansavimą, tačiau valdžia žada, jog sprendimai bus, praneša LNK Žinios.
Emocijos ir įsisenėję įpročiai – blogi patarėjai infliacijos laikais, o sušvelninti kainų augimą gali padėti kritiškas žvilgsnis į pirkinių krepšelį ir netgi automobilio akceleratoriaus naudojimo įgūdžiai.
Infliacijos banga pasiekė ir Lietuvos kurortus. Energijos, maisto ir kitus didėjančius kaštus patiriantys verslininkai neslepia, kad kainos pajūryje kils. Nepaisant to, dalyje apgyvendinimo įstaigų jau sunku rasti laisvų vietų.
Saulės jėgainių įsirengimas Lietuvoje gali toliau brangti, o kainų augimui priežasčių pakanka: šalies politinė įtampa su Kinija, didelė saulės modulių paklausa, žaliavų brangimas ir kiti veiksniai, teigia „Delfi“ kalbinti sektoriaus lyderiai Lietuvoje.
2021-ieji, kuriems buvo pranašauta didžiulė ekonominė duobė, pasižymėjo netikėta ir netradicine – augimo krize. Sutikite, staigus augimas visuomet yra didelis iššūkis – ir žmogui, ir įmonei, ir visai ekonomikai.
Prasidėjus pirmajam karantinui, NT analitikai kalbėjo apie galimą būstų kainų mažėjimą. Tačiau spalio mėnesio duomenys rodo, kad karantino laikotarpiu NT kainos Lietuvoje nekrito, tik sulėtėjo jų augimas, o per visus metus būstai brango. Negana to, naujausiais duomenimis, pastebima, kad Vilniaus NT ...
Kol beveik 70 proc. euro zonos šalių vidutinės būsto palūkanos traukiasi, Lietuva yra viena iš penkių Europos šalių, kuriose fiksuojamas vienas didžiausių būsto paskolų brangimų. Ekonomistai ir Lietuvos banko atstovai – tos pačios nuomonės. Kaip teigė, palūkanas augino pati rinka, mat neslūgstant sk...
Atliekų išvežimas kitąmet vilniečiams gali brangti nuo 30 iki 60 proc. priklausomai nuo turto rūšies – tokią informaciją DELFI patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Pasak jo, kainų pasikeitimui įtakos turės trys dalykai. Galutinį sprendimą Vilniaus mi...
