Nors anglis ir durpės naudojamos dėl kaitrumo, jos pasižymi ypač dideliu taršumu. Pernai antra pagal taršą kietosiomis dalelėmis Vilniaus vieta tapo Senamiestis, kuriame nėra nei pramonės įmonių, nei intensyvių gatvių, tačiau ši miesto dalis pasižymi tankiu užstatymu ir šildymo būdų įvairove.
„Šis sprendimas yra absoliučiai neišvengiamas, nes anglys ir durpės yra kelis kartus taršesnės už biomasę, o jei lygintume tokį šildymo būdą su centriniu šildymu, tai poveikis aplinkai yra ne kartais, o tūkstančiais kartų didesnis. Dėl to ne tik kenčia gyventojų sveikata, bet ir daroma negrįžtama žala klimato kaitos kontekste. Aš tikiuosi, kad Vilnius bus pirmas, bet ne paskutinis miestas, kuris tokią praktiką pritaikys. Galų gale, turime būti sąmoningi patys, o ne tik aklai sekti Europos Sąjungos direktyvas“, – apie sprendimą dar 2021 metais yra komentavęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Tuomet nurodyta, kad kai kuriais atvejais gyventojams keisti šildymo katilų neprireiks. Daugeliu atvejų teks atsisakyti tik paties kuro – anglių ir durpių briketų – ir pakeisti jį biomase.
Asmenims, keičiantiems šildymo būdą į mažiau taršų, valstybė siūlo įvairius kompensavimo mechanizmus. Tiems, kurie nusprendžia keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos katilus į atsinaujinančios energijos įrenginius, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kompensuoja 50 proc. išlaidų, o nepasiturintiems asmenims – net 85 proc. išlaidų. Tuo tarpu asmenys, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, pateikę paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai gali gauti 50 proc. dydžio kompensaciją.
„Vilnius yra pavyzdys, kad nelengvus sprendimus neišvengiamai turės priimti tų būstų savininkai, kurie šildosi šiuo iškastiniu kuru. Uždraudus anglį ir durpes išlaidas siūloma atsverti įvairiomis paramos ir kompensavimo schemomis, padedančiomis pigiau įsirengti modernius, švarius šilumos šaltinius.
Laikui bėgant anglių bei durpių į katilą ar krosnį nebeturėtų būti galima mesti visoje Lietuvoje“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Kuo nusikalto anglis?
Kaimyninė Lenkija ne tik išgauna anglis, bet ir intensyviai jas naudoja savo reikmėms. Net kelios dešimtys jos miestų patenka tarp taršiausių Europoje. Nuo šių metų spalio anglimi šildyti būstą bus uždrausta Varšuvoje, o iki 2028-ųjų likusioje Mazovijos regiono dalyje – čia iš viso gyvena 14 proc. iš 38 mln. Lenkijos namų ūkių.
„Toks draudimas kaimyninėje Lenkijoje išmetamo anglies dvideginio kiekį leis sumažinti apie 3,6 megatonų per metus, o tai prilygsta net 775 tūkst. automobilių eliminavimui iš eismo.
Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pernai Vilniuje vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija Žirmūnuose šalia labai intensyvaus eismo gatvės sudarė 26 mikrogramus vienam kubiniam metrui , Senamiesčio stotyje – 21, Lazdynų – 20, Savanorių prospekto – 18. Nors ribinės vertės šie rodikliai neviršijo, tačiau Senamiesčio konkuravimas taršumu su tokiomis intensyviomis gatvėmis bei pramonės zonomis yra išties iškalbingas“, – pastebi M. Kavaliauskas.
Prieš keletą metų Vilniaus miesto savivaldybė vertino, kad mieste yra 11,8 tūkst. gyvenamųjų namų, kurių šildymas neidentifikuotas, tarp jų yra būstai, šildomi malkomis bei anglimi.
Švaresnės alternatyvos
Prie anglių ar durpių įpratę sostinės gyventojai rizikuoja gauti baudą, jei nepakeis savo įpročių. Vilniaus savivaldybė savo laiku pastebėjo, kad neįpareigojančios rekomendacijos atsisakyti taršaus kuro deginimo nesuveikė, ir nuo šių metų birželio pradžios įvedė griežtą draudimą naudoti anglį ir durpes.
Visgi, anot pašnekovo, labiausiai tikėtina, kad iš trijų įmanomų alternatyvų – keisti kuro rūšį, keisti katilą ir jungtis prie centrinio šildymo, pirmosios dvi gali būti populiaresnės vien dėl to, kad leidžia pokyčių imtis būsto ribose, nereikia miesto infrastruktūros tiesti į kiekvieną atskirą namą.
„Kieto kuro katilo pakeitimas, pavyzdžiui, šilumos siurbliu, nėra komplikuotas, jei patalpose įrengta patikima šildymo sistema. Šilumos siurbliai pagamina daugiau šiluminės energijos nei suvartoja elektros ir veikia su 400 proc. ar daugiau siekiančiu naudingumo koeficientu, priklausomai nuo išorės ir vidaus temperatūrų skirtumo.
Pagrindinis skirtumas, kad anglies katilai dažniausiai šilumą patalpoms perneša aukšta, o šilumos siurbliai – gerokai žemesne termofikato temperatūra. Dėl to oras-vanduo tipo šilumos siurbliai veikia efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, kai yra sumontuota grindų šildymo sistema arba žemos temperatūros radiatoriai“, – aiškina M. Kavaliauskas.
Tikėtinu papildomu iššūkiu būstų savininkams gali tapti kiauros sienos ar stogai, kurie prastai termiškai izoliuoja patalpas ir jose nesugeba išlaikyti šilumos išleisdami ją į lauką, dėl ko teko intensyviai kūrenti anglį ar durpes.
Per pernai lapkritį pasibaigusį antrąjį kvietimą teikti paraiškas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 6,64 mln. eurų vertės paraiškų iš daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų (per 2022 metus bendrai tokių iš viso buvo 5 tūkst.). Iš paraiškas pateikusiųjų daugiau kaip 1,7 tūkst., arba 85 proc. gyventojų įsirengs šilumos siurblius.