Klausimą dėl sankcijų kelia Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis, pažymintis, kad baudžiamųjų priemonių „Rosatom“ atžvilgiu tema tapo dar aktualesnė pasirodžius pranešimams, jog minėta Rusijos bendrovė galimai bando perimti Ukrainos Zaporožės atominės elektrinės (AE) valdymą.
„Kai „Rosatomas“ atsiranda kaip rekvizuotos jėgainės savininkas, tai kažkokių pasekmių turėtų būti, logiškai mąstant, o kita vertus, jeigu Vakarai deklaruoja, kad nutraukia apskritai didumą ekonominių ryšių, taip pat ir energetikoje, tai nelabai suprantama, kodėl čia tokios išimtys. (...) Nafta, dujos, – o „Rosatomas“ yra neliečiamas“, – klausia NLEA ekspertas.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad kol kas Briuselyje kalbų apie sankcijas „Rosatom“ negirdėti, bet parlamentarų grupė ketina kreiptis šiuo klausimu į Europos Komisiją (EK).
„Man neteko girdėti Briuselyje jokių diskusijų dėl „Rosatom“. Pilnai pritariu, kad ši valstybinė, strateginė, karinė įmonė turi būti sankcionuota. Čia net nekyla abejonių (...) Mes, tarp kitko, kreipsimės laišku į Komisiją šiuo klausimu“, – sakė Europos Parlamento (EP) narys.
Europos Komisija (EK) į „Delfi“ paklausimą, ar tokių sankcijų galimybė svarstoma Europos Sąjungoje, atsakė trumpai, kad „Europos Sąjungos sankcijų sąrašas nėra baigtinis ir gali būti plečiamas. Europos Komisija apie sankcijas komentuoja, kai jos priimamos“. Tokią poziciją perdavė EK atstovybė Lietuvoje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad nuoseklumas, taikant sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, yra svarbus.
„Vienas pirmųjų Lietuvoje esu pasakęs, kad kol neįtrauksime Rusijos energetikos sektoriaus į sankcijų sąrašą, ar tai būtų dujos, nafta, ir neuždėsime embargo šitiems energetiniams ištekliams, – lygiai taip pat reikia kalbėti ir apie atominę energetiką, – tokio sankcijinio efekto, kokį galime pasiekti, mes, matyt, nepasieksime“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Rusija yra vieno sektoriaus valstybė, tai yra valstybė, kuri sėdi ant „energetinės adatos“ (...). Užkardymas energetikos srityje smarkiai pakeistų visą Rusijos politinę sistemą“, – kalbėjo konservatorių politikas.
R. Staselis, paklaustas, kodėl, jo manymu, delsiama taikyti sankcijas, aiškino tai ir pačios bendrovės įtaka.
„Tai yra įtakinga, didelė kompanija, turinti verslą Vakaruose. Tai jeigu jau yra sankcijos „Rosneft“, tai kodėl ne „Rosatomui“? Juo labiau, kad tai, kaip aš suprantu, nėra pasaulyje kokia nors kritinė monopolija. Yra kitų kompanijų, kurios vysto branduolines technologijas ir jas galima pakeisti“, – mano R. Staselis.
P. Auštrevičius pasisakė dar griežčiau.
„Rosatom“ turi dukterinių įmonių Europoje, konkrečiai, Vokietijoje ir panašiai. Gali būti, kad yra tam tikras lobizmas ir bandymas išvengti šitų sankcijų, na, sakykime taip: įtakojant tam tikras europines vyriausybes, o galbūt netgi – Europos Sąjungos institucijas per, pavyzdžiui, TATENA ir taip toliau“, – sakė P. Auštrevičius.
„Gali būti kontaktų, kurie mums nežinomi, tarkime, bandant šantažuoti dėl užimtų Zaporožės ir Černobylio elektrinių – visko gali būti“, – svarstė liberalų politikas.
Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose jau prasidėjo diskusijos dėl sankcijų „Rosatom“, praėjusią savaitę remdamasis šaltiniais pranešė „Bloomberg“.
Pasak leidinio, Baltieji rūmai konsultuojasi su branduolinės energetikos pramone. Nėra aišku, koks būtų poveikis JAV atominėms elektrinėms ir branduolinio kuro importui dėl sankcijų Rusijos korporacijai.
Publikacijoje rašoma, kad „Rosatom“ yra „delikatus“ sankcijų taikinys, nes kompanijai ir jos antrinėms bendrovėms tenka apie 35 proc. pasaulio urano sodrinimo pajėgumų, o susitarimų tiekti branduolinį kurą jos turi visoje Europoje.
R. Staselis teigia, kad taikant sankcijas neišvengiamai kyla pasekmių, tačiau, iš kitos pusės, nereikėtų dramatizuoti situacijos šiuo požiūriu.
„Viskas gal turėtų kažkokių pasekmių, kaip ir dabar turi, bet man, pavyzdžiui, nelabai suprantama, kodėl yra toks išskirtinumas. Man atrodo, kad ukrainiečiai savo jėgainėse kai kuriems RBMK reaktoriams jau yra sudarę sutartis dėl kuro tiekimo, pavyzdžiui, su amerikiečių „Westinghouse“ ir nemato dėl to didelės problemos“, – kalbėjo ekspertas.
„Tai nėra kokia nors vienetinį produktą visame pasaulyje gaminanti organizacija“, – pridūrė jis.
R. Staselis pažymi, kad šis sankcijų klausimas aktualus ir Baltarusijos Astravo AE projekto aktyviausiai kritikei – Lietuvai.
„Tada, kita vertus, lengviau būtų ir Lietuvai kalbėti apie Astravą, kai būtų tokios sankcijos“, – teigė R. Staselis, turėdamas omenyje, kad keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus esančią elektrinę stato „Rosatom“.
Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) šių metų vasarį (dar prieš karą) paskelbė analizę „Vakarų sankcijos Rusijai. Kas tai yra? Ar jos veikia?“.
Šiame dokumente „Rosatom“ įvardijamas vos vieną kartą, ir tai – tik kaip įmonė, kuri 2020 metais pateko į dešimtuką didžiausių pagal apyvartą Rusijos kompanijų. Skiltyje „Sankcijų tipas“ prie „Rosatom“ nurodoma „Nėra“.
Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Energoatom“ pirmadienį pranešė, kad Rusijos kariai šalia Zaporožės AE susprogdino dalį amunicijos.
„Šiuo metu Zaporožės AE dirba 11 „Rosatom“ atstovų. Akivaizdu, kad amunicijos sprogdinimas jėgainės vietoje vykdomas jiems tiesiogiai dalyvaujant. Taigi paaiškėja, kad „Rosatom“ taip pat yra susijusi su šiuo terorizmu“, – tąkart kaltinimus savo „Telegram“ paskyroje metė bendrovė „Energoatom“.
Tarptautinė branduolinės energijos agentūra (TATENA) praėjusią savaitę pranešė, kad Ukraina informavo šią Jungtinių Tautų agentūrą, esą Rusija per „Rosatom“ nori visiškai perimti Zaporožės AE.
Savo ruožtu, „Rosatom“ direktorius Aleksejus Lichačiovas patikino TATENA vadovą Rafaelį Mariano'ą Grossi, kad nors jėgainėje ir dirba „ribotas bendrovės ekspertų skaičius“, vis dėlto planų perimti objekto valdymą nėra.
Rusijos armija kovo 4 dieną užėmė Zaporožės AE. Neveikiančią Černobylio elektrinę okupacinės Kremliaus pajėgos užėmė pirmąją invazijos į Ukrainą dieną.