„Nežinau kur rašyti, kad būtų išgirstas mano klausimas. Gal galėsite patarti. Problema dabar aktuali, elektros kainos. Skaičiuojame, kiek mokėsime po Naujų metų. Du vaikai į mokyklą eina. Su pinigais visiška katastrofa“, – sako skaitytojas.
Stanislovas iš Molėtų (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), teigia, kad per mėnesį, per abi laiko zonas, suvartoja po 600 kWh elektros arba iš viso po 1,2 MWh. Tai vidutinis mėnesio suvartojimas, jis gali kisti priklausomai nuo sezono.
Vyras skaičiuoja, kad nuo kitų metų, kai baigsis dabartinė sutartis su nepriklausomu tiekėju, jam gali tekti mokėti po 700-800 eurų per mėnesį vien už elektrą (be valstybės kompensacijų).
„Prieš kelis metus buvo skatinama atsisakyti taršių šildymo katilų privačiuose namuose, įsirengiant geoterminį šildymą, arba „oras-oras“, „oras-vanduo“. Mes taip ir padarėme. Ir mano tėvai pensininkai. Dabar baisu pagalvoti, kiek už elektrą mokėsime žiemą. Reikės rinktis gyventi šiltai ir nebevalgyti, ar atvirkščiai“, – sako Stanislovas, pats įsirengęs siurblį „žemė-vanduo“.
Anot jo, tėvai suvartoja perpus mažiau elektros, nes namas mažesnis, tačiau jie pensininkai, tad ir pajamos kuklesnės.
„Apie savo tėvus pensininkus visai bijau pagalvoti, jiems neužteks pensijos elektrai apmokėti, iš ko gyventi? Kodėl niekas nekalba apie kompensaciją tiems, kas elektrą naudoja šildymui. Pravedė akciją „keisk katilą“ ir paliko badauti? Įstūmė žmones į beviltišką situaciją“, – teigia Stanislovas.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius, paklaustas, ar valstybė pakankamai iškomunikavo poreikį su šilumos siurbliu įsirengti ir autonominį energijos šaltinį, teigė, kad daugelis žmonių patys suprato to būtinybę, tačiau platesnė komunikacija nebūtų pakenkusi.
„Galbūt ir reikėjo. Šiaip dauguma žmonių, kurie statė šilumos siurblius, statė ir saulės elektrines. Paramos buvo atskirtos, atskirai reikėjo aplikuoti į paramą šilumos siurbliui, atskirai saulės elektrinei, tai, matyt, buvo tokių žmonių, kurie pasistatė tik šilumos siurblį, bet nepasistatė saulės elektrinės. Dabar jie realiai pralošė. Ateinanti žiema jiems bus sudėtinga“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas M. Nagevičius.
Jis pridūrė, kad kalba apie atvejus, kai vartotojo elektros kainos planas susietas su birža arba, kaip ir skaitytojo Stanislovo atveju: kada baigiasi tiekėjo sutartis, o nauja kaina jau nebebus tokia palanki.
Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Kęstutis Buinevičius įspėja, kad populiarėjant šildymui šilumos siurbliais reikia nepamiršti ir grindų šildymo, tinkamai šiltinti namą.
„Investicijos gana didelės. Ir kol elektros kaina buvo maža, sakykime, 20 centų, tai buvo tikrai pigus šildymas. Galėjo konkuruoti su granuliniu arba dujiniu šildymu pagal kainą, o pagal patogumą buvo pats geriausias. Tačiau šiandien, kada elektros kaina didžiulė ir ji toliau didėja, tuoj bus 60 centų už kilovatvalandę (...), šildymas siurbliu bus net brangiau už brangias dujas“, – kalbėjo K. Buinevičius.
„Tie, kurie neturi nieko kito, tik šilumos siurblį, tie žmonės papuls į brangų šildymą, brangų sezoną. Jiems reikėtų galvoti apie alternatyvą, apie malkomis kūrenamą židinį ar dar ką nors – nors kiek padengti šildymo poreikius kitais, pigesniais šaltiniais“, – pridūrė jis.
Jo vertinimu, nors pabrango ir malkos, ir granulės, vis dėlto jos lieka bene pigiausiu šildymo variantu, o šilumos siurblys be autonominio elektros šaltinio tikrai brangus. Kita vertus „šilumos siurblys su saulės elektrine komplekte duoda pigų šildymą“.
„Maždaug toks yra skaičiavimas: vidutinis šildymo koeficientas per sezoną (rudenį, žiemą) yra apie 3: su viena kilovatvalande elektros pagaminsime apie 3 kWh šilumos su šilumos siurbliu. Čia siurblys „oras-vanduo“.
Pavasarį ar rudenį koeficientas bus geresnis, galbūt 4–5. Žiemą jis bus daug blogesnis per šalčius, gal virš vieneto, vos ne elektrinis šildymas. Bet bendroje sumoje atrodo gerai“, – šilumos siurblio specifiką detalizuoja docentas.
Skaitytojas Stanislovas pripažino, kad prieš keletą metų gavo paramą siurbliui „žemė-vanduo“ ir norėtų įsirengti saulės elektrinę, tačiau sako, jog parama šiam sprendimui išdalijama labai greitai ir sunku suspėti.
Energetikos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė sako, kad valstybė skatina gyventojų energetinį savarankiškumą.
„Mūsų tikslas – kad kas trečia šeima ar namų ūkis elektrą gamintųsi pats, turėdamas nuosavą saulės elektrinę, ir būtų energetiškai nepriklausomas.
Atitinkamai numatytas ir valstybės finansavimas – saulės elektrinių įsirengimui ir įsigijimui, energijos kaupikliams (baterijoms), katilų į efektyvesnius pakeitimui, šilumos siurblių įsirengimui, daugiabučiuose – šilumos punktų renovacijai ir pan.“, – komentuoja V. Ramanauskaitė.
Anot jos, siekiama, kad gyventojai patys dalyvautų žaliojoje transformacijoje ir energetikos gamyboje, ir taip susimažintų energetines išlaidas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbia, kad gyventojai gali pretenduoti į kompensaciją už būsto šildymą, o ji teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, tai yra, tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkos, anglis, dujos, elektra ir pan.). Ministrė Monika Navickienė trečiadienį sakė, kad bus plečiama šildymo mechanizmo kompensacijų aprėptis.
Taip pat planuojama kitais metais gyventojams kompensuoti aukštas energijos kainas.
„Tam skirtumui tarp realios rinkos kainos ir to, kas pasiekia buitinį vartotoją kompensavimui reikalingos lėšos, įvairiais modeliais skaičiuojant, bus apie 1 mlrd. eurų (...). Tas milijardas, kuris numatytas energijos kainų kompensavimui, bus numatytas kitų metų biudžete“, – trečiadienį kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) komentavo naujienų portalui, kad pagal šiais metais skelbtą kvietimą beveik 3 tūkst. gyventojų buvo rezervuota parama bendrai 9,7 mln. eurų sumai.
„Planuojama, kad beveik 2,5 tūkst. gyventojų įsirengs šilumos siurblius, kurių bendra galia sieks 29 MW. Populiariausias įrenginys, kurį numatę įsirengti gyventojai, – šilumos siurblys „oras-vanduo“. Beveik 450 gyventojų planuoja įsidiegti biokuro katilus, kurių bendra numatoma galia – 10 MW galios“, – praneša agentūra.
Jos teigimu, dalis pareiškėjų kartu su šilumos siurbliais ketina įsirengti arba turi įsirengę saulės elektrines, taigi reikiamą kiekį elektros energijos jie planuoja pasigaminti arba jau pasigamina patys, taip sutaupydami pinigų elektrai.