Vis dėlto dalis jų mano, kad jėgainė mažins miesto šilumos ūkio priklausomybę nuo dujų, o ir biokuro pasiūlai padidinti galima atrasti sprendimų.
Šiluma sostinėje galėtų pastebimai pigti, bet yra sąlygų
Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“, vykdanti kogeneracinės jėgainės projektą, sako, kad bendrais skaičiavimais ir nesikeičiant kitoms aplinkybėms, šilumos kaina vilniečiams šią žiemą būtų galėjusi mažėti apie ketvirtadalį – jeigu būtų veikusi biokuro dalis joje.
„Laikotarpiu nuo pernai spalio iki šių metų sausio (jei) būtų veikusi biokuro jėgainė, šilumos kaina galėtų būti apytiksliai 32 proc. mažesnė (nuo 83,52 iki apytiksliai 56,56 euro už megavatvalandę). Mūsų skaičiavimais, galutinė kaina gyventojams minėtu laikotarpiu galėtų mažėti iki 27 proc.“, – komentavo grupės ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.
Jo teigimu, jeigu nesikeistų kuro kainos, galima prognozuoti, kad tokia pačia proporcija šildymo kaina mažėtų ir kitą, 2022-2023 metų, sezoną. A. Ketlerius pabrėžė, jog minėti 27 procentai vis dėlto yra gerokai mažiau nei šį sezoną išaugusios galutinės kainos gyventojams, sulaukusiems dvigubų sąskaitų už centralizuotai tiekiamą šilumą.
Tiesa, kitą sezoną jėgainė veiks bandomuoju režimu, nors ir sieks dirbti „kuo stabiliau“, o 2023-2024 metais – jau komerciniu režimu.
„Svarbu pabrėžti, kad gaminant šilumą bandomuoju režimu, gali būti, kad jėgainė veiks ir visu pajėgumu – tai yra, gamins maksimalų šilumos kiekį, tačiau gali būti ir sustojimų, gamybos mažesne apimtimi ir pan.“, – sakė A. Ketlerius.
„Ignitis grupės“ atstovas komentavo, kad veikdama visu pajėgumu jėgainė naudos apie 500 tūkst. tonų biokuro per metus.
„Tai reiškia, kad biokuro paklausa šalyje padidės ir tai suprasdami įgyvendiname ir biokuro sandėliavimo aikštelės projektą, kuris užtikrintų, kad dalį reikiamo biokuro kiekio galėtume įsigyti vasarą, kai paklausa yra maža ir saugoti jį šalia jėgainės“, – sako A. Ketlerius.
Anot jo, grupė nenorėtų prognozuoti, kaip keisis biokuro kainos pradėjus veikti VKJ, nes jos priklauso nuo įvairių veiksnių: pasiūlos, konkurencijos, taip pat ir geopolitinės situacijos.
Turi pasiūlymą, kuriam dar reikia pasiruošti
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA) direktorė Vilma Baturo sako, kad norint išvengti aukštų biokuro kainų būtina atlikti „namų darbus“ ir tai padaryti kuo skubiau.
„Ne tik Vilniaus kogeneracinė, atsiranda ir „Homanit“ (medienos) plokščių gamykla Pagiriuose. Labai didėja pajėgumai ir pas mus, ir pas kaimynus“, – apie biokuro poreikio augimą kalbėjo V. Baturo.
Ji priminė, kad Valstybinių miškų urėdija (VMU) jau yra numačiusi didinti medienos liekanų pasiūlą, užuot paliekant jas miškuose.
„Kitas žingsnis yra tai, kad mūsų šilumos tiekėjai, mūsų jėgainės, jos įprato naudoti tą baltą skiedrą, kuri gali būti naudojama kažkam kitam, o ne biokurui (...) Jie dabar tos prastesnės žaliavos nenori, nes su ja dirbti sunkiau. Bet valstybės interesas yra naudoti prasčiausią žaliavą, kurią mes turime, ir ji yra pigiausia“, – sako asociacijos direktorė.
Pasak V. Baturo, yra gana „didelis praktinis skirtumas“, kaip veikia nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) ir centralizuoti šilumos tiekėjai (CŠT). Pirmieji yra privatus verslas, neturintis problemos deginti ir prasčiausią žaliavą, o antrieji galbūt „gerokai išlepę“ ir vengia tokio sprendimo.
Anot V. Baturo, jeigu bus priimti visi reikalingi sprendimai, įskaitant ir prastesnės SM3 žaliavos naudojimą jėgainėse, tuomet biokuro kaina neturėtų kilti. Jeigu gi ne, tuomet išaugę deginimo ir kiti pajėgumai lems didesnę „kovą“ dėl to paties geresnės žaliavos segmento, o jos kaina augs.
Anot jos, karas Ukrainoje, preliminariu vertinimu, kardinaliai situacijos dėl biokuro nekeičia, bet ją paaštrina ir kartu išauga sprendimų Lietuvoje svarba.
Šilumos tiekėjai ieško sprendimų
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius įsitikinęs, kad biokuras turi visas sąlygas brangti.
„Nieko gero negalime žadėti, nes biokuras ir dabar nepinga, kaip visada būdavo – pavasarį atpinga. Tai irgi indikacija, kad jis konkuruoja su gamtinėmis dujomis ir jeigu gamtinės dujos labai brangios, tai kodėl nepabranginti ir biokuro? Todėl greičiausiai, kitas šildymo sezonas bus brangus. Deja“, – situaciją šalyje prognozuoja V. Lukoševičius.
Pasak jo, biokuras brangs ne tik dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės, bet ir dėl kitų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl brangių dujų bus ieškoma galimybių gaminti šilumą iš biokuro, o tai didins jo paklausą ir kainą.
Kalbėdamas apie prastesnės kokybės skiedrų deginimą jis pripažįsta, kad iš tiesų, ne kiekviena jėgainė gali tai daryti, tačiau jis patikino, jog sprendimų ieškoma.
„Situacija labai aiški. Šitą prastos kokybės kurą gali naudoti didelės jėgainės, kur yra tam pritaikyti katilai. Mažos mažų miestelių katilinės patiria papildomų sąnaudų, dažni remontai, nusidėvėjimas katilų greitas su tuo kuru, tai reikia tiesiog prisitaikyti.
Tai štai, ieškome dabar sprendimų, modernizuojami katilai, daromos papildomos investicijos. Žinome, kad nebus kitos alternatyvos kaip tiktai deginti šitą prasčiausios kokybės biokurą“, – sakė V. Lukoševičius.
Pasak jo, šilumos gamintojams nebus daug išeičių, kaip tiktai pereiti prie prastesnės žaliavos, nes į geresnes medžio skiedras pretenduoja pramonė.
Asociacijos prezidentas sutinka, kad tokie šilumos gamintojų sprendimai galėtų padėti amortizuoti biokuro kainas.
„Manome, kad taip. Ir agituojame, kad valstybė įsikištų į šitą reikalą, Valstybinių miškų urėdija. Nes šito kuro mes (šalyje) turime, bet jo kaina nuo to gerojo beveik nesiskiria ir tiesiog nuostolinga jį naudoti, nes patiriami papildomi kaštai“, – sakė V. Lukoševičius.
Energetikos ministerija pernai lapkritį skelbė, kad Lietuvoje iš biokuro pagaminama apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.
Ji tuomet pranešė kreipusis į savivaldybes, ragindama šilumos gamyboje naudoti daugiau vietinių miško kirtimo atliekų – pigiausio biokuro iš medienos skiedrų. Ministerijos skaičiavimais, tai leistų galutinę šilumos kainą vartotojams sumažinti daugiau nei 10 proc., taip pat skatintų vietinį verslą ir mažesnį miško biomasės importą iš trečiųjų šalių.
Kartu skelbta, kad pakoregavus miško kirtimo atliekų paruošimo metodiką bei supaprastinus šių kirtimo liekanų įsigijimo sąlygas, Valstybinių miškų urėdija iki 400 tūkst. kubinių metrų padidino planuojamą parduoti miško kirtimo liekanų kiekį. Palyginimui, 2020 metais VMU pardavė 240 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo liekanų.
Nepriklausomi gamintojai: yra ir kuo pasidžiaugti
Nepriklausomų šilumos gamintojų manymu, Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro dalies paleidimas iš tiesų dar labiau padidins biokuro paklausą ir kainas Vilniaus apskrityje.
„Kyla rizika, kad kuro kainų kilimas gali būti netgi didesnis nei pernai. Ši rizika teks Vilniaus regionui, todėl čia veikiantys šilumos gamintojai, užbėgdami už akių kylančioms kainoms, sieks kiek įmanoma anksčiau įsigyti šildymo sezonui reikalingą biokurą.
Be to, mūsų asociacijos nariai kaip iki šiol, taip ir ateityje sieks įsigyti pigiausią SM3 kurą, leidžiantį minimizuoti šilumos gamybos kainą“, – sako Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius.
Jis pažymėjo, kad ir Rusijos karas Ukrainoje taip pat atsilieps biokuro kainoms: kaimyninės valstybės, netekusios žaliavų Baltarusijoje ir Rusijoje, tikėtina, atsigręš į Lietuvą. Čia bus bandoma įsigyti pigesnio lietuviško biokuro, o tai lems didesnę jo paklausą ir kainų augimą.
V. Kisielius akcentavo, kad vis dėlto, nepaisant biokuro kainų kilimo, ši žaliava vis tiek yra triskart pigesnė už gamtines dujas, todėl vartotojams nerimauti nereikėtų.
„Vilniaus šilumos ūkyje vis dar aktyviai deginamas dujas pakeitus biokuru, galutinės šilumos kainos vartotojams bus žemesnės“, – sakė jis.
Nepriklausomų gamintojų atstovas atkreipė dėmesį, jog Lietuva buvo stipriai paveikta Baltarusijos „mažų kainų antpuolio“, tačiau manytina, kad laikui bėgant kainos normalizuosis, o vietos biokuro ruošos įmonės kartu su Valstybinių miškų urėdija bus pajėgios užtikrinti reikalingas šio kuro apimtis.
„Šioje situacijoje yra ir kuo pasidžiaugti – lėšos, skirtos biokuro įsigijimui, nebeiškeliaus į priešišką valstybę, jos liks pas mus, o tai savo ruožtu leis plėtotis ir augti Lietuvos biokuro bendrovėms, kurti daugiau darbo vietų, surinkti mokesčių ir pan.“, – sakė jis.
LITBIOMA direktorės V. Baturo teigimu, Vilniaus kogeneracinė jėgainė galėtų padėti sumažinti šilumos kainas Vilniuje, nes mažės dujų dalis šilumos gamyboje. Beje, VKJ taip pat galėtų naudoti ir prastesnę žaliavą.
Tai patvirtina ir V. Lukoševičius, kuris vis dėlto santūriai žvelgia į galimybę artimiausią sezoną atpiginti šildymą Vilniuje, ypač jeigu kogeneracinė veiktų ne visu pajėgumu.
Sostinei sunkus sezonas
Vilniuje drastiškai pabrangus šildymui, „Ignitis grupė“ sulaukė kritikos dėl vėluojančio Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro dalies įrengimo. Anksčiau tikėtasi, kad biokuras bus deginamas jau praėjusių metų pabaigoje, tačiau VKJ teko nutraukti sutartį su buvusiu rangovu – restruktūrizuojama didžiausia Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.
Sausio pabaigoje „Ignitis grupė“ pranešė, kad biokuro jėgainės statybos darbų konkurso laimėtoju išrinkta Lietuvos bendrovė „Conresta“, kuri turėtų pastatyti įrenginius už maždaug 30 mln. eurų (be PVM).
Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro projektą energija bus gaminama ir iš biokuro.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbė, kad tarp penkių didžiųjų miestų kovą už šilumą daugiausiai moka Vilniaus gyventojai. Sostinėje šį mėnesį šilumos kaina, palyginti su vasariu, sumažėjo 3,7 proc. iki 10,88 cento už kilovatvalandę (kWh) (su 9 proc. PVM). Tai lėmė sumenkusi dujų kaina.
Į kovo šilumos kainas įskaičiuota vidutinė sausio biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 23,64 euro už megavatvalandę (MWh). Pasak reguliuotojo, per metus (šių metų sausį palyginti su pernai sausiu), biokuro kaina didėjo 122,91 proc., gamtinių dujų kaina augo 279,73 proc.