Vėjo malūnai Lietuvoje žinomi nuo senų laikų. Tik jų paskirtis buvo kitokia – ne elektrą gaminti, o grūdus malti. Šiuolaikiniai vėjo jėgainių bokštai iškilę į šimto ir daugiau metrų aukštį. Dabar jų nauda jau niekas neabejoja. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Sauliaus Vyto Pikšrio duomenimis, šalies vėjo jėgainių galingumas siekia 200 MW.
Vos tik pastačius vieną kitą vėjo jėgainę prasidėjo gyventojų pasipriešinimas tokių jėgainių plėtrai. Žmonės pastebėjo, kad netolima vėjo jėgainių kaimynystė kenkia jų sveikatai. Monotoniškai ant žemės krintantys sparnų šešėliai ir nuolatinis turbinos gaudesys neigiamai veikia žmogaus psichiką. Tai patvirtina ir medikai. Tačiau vėjo jėgainės statomos toli nuo sodybų ir jos gyventojams nekenkia. Specialistų taip pat įrodyta, kad vėjo jėgainių sparnai nežaloja paukščių, kurie skrisdami dieną puikiai mato judančius sparnus.
S.V.Pikšrio teigimu, paukščių daugiau žūsta atsitrenkus į daugiaaukščių namų langus negu į vėjo jėgainių sparnus. Be to, vėjo jėgainės nestatomos tuose ruožuose, kuriais migruoja paukščiai. Bet aplinkosaugininkai tokių vietų tiksliai nėra nustatę.
Prieš kelerius metus kaimo gyventojai nepalankiai žiūrėjo į vėjo jėgaines, o dabar kai kurie ūkininkai net norėtų, kad jų valdose būtų bent viena tokia vėjo elektrinė. Tokie norai pagrįsti nemažomis pajamomis už savo valdų žemės nuomą.
„Ūkininko patarėjas“ teiravosi, kaip nustatomas žemės nuomos vėjo jėgainėms dydis. S.V. Pikšrio žiniomis, tiek ten tos žemės ir reikia: pamatams – 100 m/100 m, o aplinkui bokštą, jeigu jo aukštis yra iki 100 m – 15 arų žemės. „Nuomos kainos – susitarimo reikalas ir jos neskelbiamos. Tačiau kiek teko girdėti, už vieną vietą vėjo jėgainei pastatyti per metus mokama apie 2 tūkst. eurų. Na, o nuoma ilgalaikė – visam vėjo jėgainės veikimo laikotarpiui. Jėgainės amžius priklauso nuo turbinos gamintojo garantijos. Dažniausiai garantija suteikiama 25 metams“, – apie žemės nuomą vėjo jėgainėms aiškino S.V. Pikšrys.
Antai Šilutės rajone vienas ūkininkas išnuomojo tris sklypelius po 15 arų vėjo jėgainėms. Už kiekvieną suderėjo po 3500 litų metinių nuompinigių. Vadinasi, per metus – 10,5 tūkst.Lt nuompinigių. Tai reikšmingas papildomų pajamų šaltinis.
Kaip „ŪP“ buvo rašyta prieš porą metų, viena vokiečių bendrovė Pagėgių savivaldybėje už nuomojamus 15 arų vėjo jėgainei kas mėnesį moka po 600 litų. Per metus nuompinigiai siekia 7200 Lt.
Žemės birža savo internetiniame puslapyje skelbia apie žemės vėjo jėgainėms pardavimą: Kalvarijos sav. 1 ha – 20 026 Lt, o Palangos sav. antrojoje kurorto apsaugos juostoje 0,255 ha – 114,750 Lt.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 vėjo elektrinių parkų, kurių bendra instaliuota galia – 123 MW. Nuo pirmosios vėjo jėgainės veiklos pradžios 2004 m. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) narių vėjo elektrinės pagamino apie 1,4 mlrd. kWh elektros energijos. Tokiam kiekiui elektros energijos pagaminti reikėtų sudeginti apie 138,6 mln. kub. m gamtinių dujų. Tai sudaro 123,3 tūkst. t naftos ekvivalentą.
Labai sparčiais tempais Lietuvoje plėtojama ir saulės elektrinių statyba. Daugiausia mažo galingumo. Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu yra išduotas 1795 leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus (iki 30 kW) saulės elektrinėms ir, jei visos jos bus pastatytos, jų galia sieks 51,175 MW.
Tačiau verslininkai stato daug galingesnes saulės elektrines. Šiemet Kaišiadorių ir Kauno rajonuose pradėjo veikti 940 kW ir 995 kW galingumo saulės energijos elektrinės. Kaišiadorių r. Trakių k. Rusonių saulės elektrinės 4 tūkst. saulės baterijų modulių išdėstyti 3,5 ha privačios žemės plote. Kiek žemės savininkas suderėjo nuompinigių, nežinoma. Kauno r. Juozapavos elektrinėje yra 4234 moduliai ir užima 4,1 ha plotą.
Nepaisant didelio saulės elektrinių statybos bumo, kai kurie gyventojai abejoja tokių elektrinių nauda. Į „ŪP“ leidžiamą „Kaimo laikraštį“ kreipėsi Stanislava Kairienė iš Radviliškio rajono, prašydama paaiškinti, ar nekenkia saulės kolektorius sodyboje, ar neliks bevertė augmenija ir ar nekenks jis žmonėms.
Saulės energetika – pati ekologiškiausia. Saulės baterijos neteršia aplinkos, nes medžiagos, iš kurių gaminami saulės baterijos elementai, yra saugios ir lengvai perdirbamos. „Saulės elektrinė nekenkia niekam. Ji neišskiria jokių emisijų. Jeigu kolektoriai pastatyti virš žemės, po jais auga žolė, kurią galima nušienauti. Eksploatacijos metu nėra jokio poveikio gamtai“, – „ŪP“ teigė Lietuvos saulės energetikos asociacijos vykdomoji direktorė Edita Milutienė.