Praėjusią savaitę buvo susidariusi beveik 20 naftą gabenančių laivų eilė, laukusių, kol galės plaukti per sąsiaurius.
Eilė susidarė, kai Turkija pareikalavo pateikti fizinius laivų draudimo įrodymus.
Europos Sąjunga ir Didžiojo septyneto (G-7) šalys kiek anksčiau šį mėnesį susitarė neleisti Vakarų įmonėms apdrausti laivų, kuriais gabenama rusiška nafta, parduodama brangiau nei už 60 JAV dolerių už barelį.
Tokiu sprendimu siekiama nubausti Rusiją už karą prieš Ukrainą, atimant pagrindinį pajamų šaltinį ir išvengiant didelių pasaulinės naftos rinkos sutrikimų.
Visgi planas susidūrė su problema, kai Turkija išreiškė susirūpinimą, jog esama galimybės, kad neapdrausti laivai plauks per Bosforo sąsiaurį, kurio pakrantėje yra įsikūręs daugiau nei 16 mln. gyventojų turintis Stambulas.
Turkijos pakrančių apsaugos pareigūnai pradėjo reikalauti raštų, įrodančių, kad laivai turi vadinamąjį „apsaugos ir civilinės atsakomybės“ draudimą nuo išsiliejimo ir kitų nelaimingų atsitikimų.
Vakarų draudimo bendrovės atsisakė išduoti tokius dokumentus, nes jie reikštų, kad jos prisiima atsakomybę už galimą naujų sankcijų pažeidimą.
Europos diplomatai susitiko su draudikais ir Turkijos pareigūnais, siekdami susitarti dėl kompromisinio teksto, kuris galėtų tikti visoms šalims.
Turkijos susisiekimo ministerija pranešė, kad tanklaiviai dabar pateikia „patvirtinimo raštus“, garantuojančius jų išplaukimą iš Rusijos uostų į pasaulio rinkas.
„Neliko tanklaivių, prikrautų žalios naftos, laukiančių galimybės praplaukti“, – sakoma ministerijos pranešime.
Kliūtys Turkijoje neturėjo didelės įtakos pasaulinei naftos rinkai, nes dauguma Vakarų šalių nebeperka Rusijos naftos.
„Bloomberg“ atlikta analizė parodė, kad Bulgarija buvo vienintelė Europos šalis, kuri šį mėnesį importavo rusišką naftą.
Kartu analizė parodė, jog dauguma Rusijos tanklaivių dabar keliauja į Azijos rinkas per Sueco kanalą.