„Kelios dešimtys įmonių šiandien yra sustabdžiusios gamybą, iš jų yra aukštųjų technologijų, statybinių medžiagų gamybos, apdirbamosios pramonės, metalo apdirbimo įmonės ir tos, kur viešai žinomos: dirbančios medienos pramonėje, trąšų gamyklos – tą jau žinote. Dalis įmonių atnaujino veiklą“, – dabartinę situaciją komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Mokesčių atidėjimas
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad mokesčių atidėjimas ir paskolos būtų du pirmieji žingsniai trumpuoju laikotarpiu.
„Pirmas ir greitas žingsnis, kurį galima ir reikia daryti, tai yra tikrai mokesčių atidėjimas ir tai liečia tiek stambias, tiek smulkias įmones ir ypač per šią priemonę galima padėti smulkioms įmonėms. Nes jeigu smulkioms įmonėms kokias paskolas ar dotacijas, tai labai ilgas kelias įvertinti ir, ko gero, net neįmanoma to padaryti masiškai. Tai vienintelė reali pagalba – mokesčių atidėjimas, nukėlimas tolimesniam laikui, kad verslas galėtų išgyventi“, – sako M. Dubnikovas.
Tiesa, pasak jo, sprendimai turėtų būti priimami kaip galima greičiau ir be papildomų priemokų.
Finansų ministerija į „Delfi“ klausimą, ar būtų taikomos palūkanos, atsakė, kad šiuo metu drauge su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) pagal Europos Komisijos identifikuotus kriterijus svarsto įvairias alternatyvas.
„Atliekami skaičiavimai, derinant poreikius ir biudžeto galimybes. Sprendimai bus pristatyti artimiausiu metu“, – teigia ministerija.
Beje, finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį nustatė naujas mokestinių paskolų sutarčių verslui taikomas metines palūkanas: jos sumažintos nuo 3,65 proc. iki 0,05 proc.
„Finansinį spaudimą dėl tarptautinėse rinkose ženkliai išaugusių energijos kainų patiriančios įmonės nuo spalio 1 dienos turės geresnes galimybes stabilizuoti savo padėtį – reikšmingai sumažinome mokestinių paskolų palūkanas, mokesčių atidėjimo priemonę padarant patrauklesne“, – ministerijos pranešime pažymėjo finansų ministrė.
LPK prezidento V. Janulevičiaus teigimu, mokesčių atidėjimas turėtų būti be palūkanų.
„Jeigu tos palūkanos bus mokamos, tai maksimum „Euribor“ dydžio, tai, kas kainuoja pačiai valstybei, kiek ji sumoka, bet norėtųsi, kad ant mūsų šitoje vietoje neužsidirbinėtų“, – verslo lūkesčius komentavo jis.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis mano, kad trumpuoju laikotarpiu daliai įmonių mokesčių atidėjimas būtų paspirtis.
„Bet reikia plačiau diskutuoti. Nes, kaip žinote, mokesčių atidėjimo gali prašyti ir tos įmonės, kurios neturėtų to gauti, jeigu jau yra bankrutuojančios, tai vadinasi, reikėtų segmentuoti ir remti turbūt tvarius verslus ir kurie jau dirba ne vienus ar dvejus metus ir turi pagrindo bei galimybių tuos pinigus grąžinti“, – sakė D. Lasionis.
Pasidomėjus, ar dabar taikomas mokesčių atidėjimas su palūkanomis yra populiarus, jis teigė, kad yra ir labiau vertinamų priemonių.
„Žinote, kad mokesčių atidėjimas būtų populiarus tarp įmonių, aš šito negirdėjau. Daugiau įmonės naudojasi finansinių įstaigų teikiamais instrumentais, tai yra faktoringas, kredito limitai, lizingo limitai, kai įmonės gali pasinaudoti pinigais tam tikru momentu pasidengiant apyvartinių lėšų trūkumą“, – kalbėjo LINPRA direktorius.
LVK viceprezidentas M. Dubnikovas sako, kad dabar mokesčių atidėjimu verslas pasinaudoja, jeigu to tikrai prireikia, tačiau po pandemijos įmonės tapo atsargesnės ir neskuba naudotis visomis esamomis priemonėmis.
„Verslo sąmoningumas per pandemiją ženkliai padidėjo. Jeigu buvo noras naudotis praktiškai visomis galimybėmis, kurios yra, tai visi labiau subrendo per šiuos iššūkių metus ir suprato, kad ne visada ant stalo padėtu pasiūlymu reikia naudotis ir tie, kuriems nėra iššūkio, to ir nebedaro. Na, o kam yra paskutinės galimybės variantas, tai, be abejo, naudojasi“, – sako LVK viceprezidentas.
Svarstoma padėti verslui, kuriam ypač sunku
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) komentuoja, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų juos deklaruoja ir sumoka laiku. Tie, kurie patiria finansinių sunkumų, visada gali kreiptis į mokesčių administratorių dėl skolos mokėjimo dalimis sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS).
VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė teigia, kad prašymuose sudaryti MPS pagrindinės priežastys nurodomos tokios: apyvartinių lėšų trūkumas; sumažėjusios pajamos; išaugusios komunalinių paslaugų sąskaitos; nuo COVID-19 pandemijos pradžios besitęsiančios skolos; nuo pandemijos pradžios neatsistatančios tiekimų grandinės; karo Ukrainoje įtaka.
Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai ir sprendimai sudaryti MPS ar pratęsti MPS terminus yra priimami tik įvertinus konkretaus mokesčių mokėtojo finansinę būklę. Už naudojimąsi mokestinės paskolos sutartimi yra mokamos palūkanos.
VMI duomenimis, 2019 metais sausį-rugpjūtį su 102 įmonių sudaryta MPS dėl 5,6 mln. eurų nepriemokos, pandeminiais 2020 metais tuo pačiu metu su 876 įmonių sudaryta MPS dėl 27,7 mln. eurų nepriemokos, pernai sausį-rugpjūtį – jau su 6607 įmonių sudaryta MPS dėl 411,9 mln. eurų nepriemokos, šiemet per tą patį laikotarpį su 1231 įmone sudaryta MPS dėl 57 mln. eurų nepriemokos.
Inspekcija primena, kad dėl COVID-19 buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, o į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtraukti mokesčių mokėtojai iki praėjusių metų vasaros pabaigos galėjo pateikti prašymą sudaryti MPS be palūkanų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė „Delfi TV“ praėjusį pirmadienį sakė, kad ministerija svarsto leisti daug elektros bei dujų suvartojančioms įmonėms atidėti mokesčius. Ministrė įvardija, kai tokios išlygos galėtų tikėtis tos bendrovės, kurios išlaidoms už energiją skiria apie 10 proc. visų kaštų, praneša ELTA.
Pasak ministrės, speciali apibrėžtis, kokios įmonės gamybai suvartoja daug dujų ir elektros, numatyta Europos Sąjungos Karo komunikate, numatančiame pagalbą karo Ukrainoje paveiktoms įmonėms.
„Jiems tam tikram laikotarpiui yra galima papildoma pagalba, pagal Europos suderintą schemą. Svarstome, analizuojame ir skaičiuojame, kiek tokia priemonė kainuotų, kad tam tikram verslui galėtume pasiūlyti mokestinius atidėjimus. Kad jis turėtų tam tikrą apyvartinį kapitalą tuo laikotarpiu, kol yra sudėtingiau“, – pirmadienį sakė G. Skaistė.
„Pakliūtų verslai, kuriems klausimas išties yra skausmingas – tarkime, kurių apie 10 proc. visų kaštų sudaro būtent energetika: dujos, elektra“, – teigia ji.
Ministrė taip pat patvirtino, kad esant itin aukštoms energijos kainoms valstybės finansai nėra pajėgūs verslų remti taip, kaip planuojama padėti gyventojams. Jiems kompensacijoms už energiją išmokėti kitąmet gali būti numatyta apie 1 mlrd. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra išsakiusi siūlymą automatiškai atidėti mokesčius įmonėms, jei jų sąnaudos energetikai viršija 10 proc.
„Šis rodiklis patvirtintas Europos Komisijos Karo komunikate. Šiuo metu dėl šio pasiūlymo laukiama Finansų ministerijos vertinimo ir sprendimo. Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo metu gali atidėti mokesčių mokėjimą įmonės prašymu, tačiau, pasak verslo atstovų, šis modelis ne visada veiksmingas“, – teigiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakyme „Delfi“.
Ministerijos požiūriu, automatinis atidėjimas labiausiai paveiktoms įmonėms būtų daug paprastesnis ir efektyvesnis.
Paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms
Anot M. Dubnikovo, antras svarbus žingsnis yra paskolos apyvartinėms lėšoms užtikrinti.
„Aišku, 50 mln. eurų, tai čia lašas jūroje, bet matysime, kaip įmonės tuo naudosis. Bet ta paskolų sistema reikalinga ir ji reikalinga kitam segmentui – vidutinėms, stambioms įmonėms, nes jas reikia įvertinti, ar apskritai verslo modeliai yra gajūs. Verslui, ko gero, reikia taip pat įrodyti, kad tai nebus į balą išmesti pinigai“, – sakė ekonomistas, turėdamas omenyje jau pristatytą paramos priemonę.
„Daugiau kažko čia daug nepridarysi, greitu laiku, nes tik tos dvi priemonės, ko gero, ir yra veiksnios per trumpą laiką padaryti efektą“, – pridūrė jis.
Artimiausiu metu turėtų būti paskelbtas kvietimas dėl 50 mln. eurų paskoloms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Anot jos, su Europos Komisija (EK) baigta derinti antroji pagalbos priemonė pagal EK laikinąjį Karo komunikatą, kuris skirtas ekonomikai remti reaguojant į karo Ukrainoje sukeltą krizę.
Paskolas galės gauti verslai, kurie atitinka bent vieną iš trijų sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu gamtinių dujų tiekimo, šilumos tiekimo ir elektros energijos tiekimo paslaugų sąnaudos sudaro ne mažiau kaip 8 proc. metinių įmonės sąnaudų (pagal 2021 metų duomenis).
Maksimali paskolos trukmė – 3 metai apyvartinėms ir 6 metai investicinėms paskoloms. Paskolos bus teikiamos iki gruodžio 31 dienos. Priemonę įgyvendins nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).
LINPRA direktorius D. Lasionis teigia, kad dėl išaugusių elektros, žaliavų, komponentų kainų verslas susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu.
„Lengvatinės paskolos – padėti išspręsti apyvartinių lėšų trūkumą – yra naudingos ir reikalingos (...). O dabartiniame laikotarpyje ypač aktualu“, – sako jis.
V. Janulevičius pažymi, kad ypač svarbios paskolos verslui įsirengti savo generacijos šaltinius.
„Norime, kad mus įsileistų į jūrinį vėją, – vidutines ir stambesnes įmones, – nes ten galima generuoti didesnį kiekį. Su „saule“ išsispręs visi namų ūkiai, bet pramonei reikia antžeminio ir jūrinio vėjo. Su kombinacija – antžeminio, jūrinio vėjo ir saulės – galima būtų užtikrinti 80–85 proc. elektros tiekimo visais metų laikais, ir tuomet mums balansavimui lieka labai menkas kiekis“, – sako V. Janulevičius.
Anot jo, pramonės įmonės, pasistačiusios savo vėjo parkus galėtų užsifiksuoti elektros kainą dvidešimčiai metų, nes tokia yra ir minimali garantija vėjo turbinoms. Kartu būtų galima sumažinti CO2 emisijas.
Lietuvai ketinant saulės ir vėjo elektrinių projektams skolintis iš Europos ekonomikos gaivinimo plano (RRF), lengvatinėmis paskolomis galės pasinaudoti tiek verslas ir viešasis sektorius, tiek gyventojai, sako finansų ministrė, praneša BNS.
Pasak G. Skaistės, Energetikos ir Finansų ministerijos šiuo metu rengia „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą – jame bus numatyta pasiskolinti papildomai lėšų šiems projektams.
„Iki šiol esame parengę ir Europos Komisijoje pasitvirtinę planą dėl subsidinės dalies, bet akivaizdu, kad Rusijos invazija į Ukrainą iš principo pakeitė dabartinius poreikius ir visas ambicijas, kurias mes buvome nusimatę Nacionaliniame pažangos plane, ji verčia keisti“, – konferencijoje „Žalioji ir skaitmeninė pertvarka naujame geopolitiniame kontekste“ praėjusį ketvirtadienį teigė G. Skaistė.
„Šiuo metu drauge su Energetikos ministerija rengiame plano papildymą, kur planuojame skolintis iš šio instrumento ir suformuoti galimybes tiek verslui, tiek žmonėms, tiek viešajam sektoriui taip pat pasinaudoti galimybe turėti savo atsinaujinančius energijos šaltinius ir turėti pigesnę elektros energiją“, – teigė ministrė.
V. Janulevičius tikisi, kad pramonei bus lengviau investuoti savo arba pasiskolintas iš valstybės lėšas.
„Nes tai yra bendras energetinis saugumas. Iš RRF plano 3 mlrd. šiandien dar niekas nėra pasiskolinta, įsivaizduojate, tomis žemomis palūkanomis. Subsidinei daliai tai jau paskirstyta, bet paskolinėje nėra“, – sakė jis.
Verslas taupo
Energetikos ministerijai ir Lietuvos energetikos agentūrai neseniai pristačius energijos taupymo gaires verslui, viešajam sektoriui ir gyventojams, M. Dubnikovas sako, kad verslas ir pats suprato, kad be taupymo bus sunku.
„Net ministerijų planų nereikėjo, visi suvokė, kokios sąskaitos ateina už energetiką ir taupymas yra maksimalus“, – teigia M. Dubnikovas.
„Prekybos centruose kiekvienas žmogus gali pamatyti išjungtus šaldytuvus, jau nebelieka net šaldytų gėrimų. Tai šitoje vietoje tas taupymas vyksta masiškai, nes tai yra kova, kurią kovoja visi. Ir stengiamasi įvairiai.
Dar kokia naujovė atsirado, kad vis labiau pradedama kalbėti ir diegti IT sprendimai, kurie leidžia taupyti. Tai yra, optimizuoti energijos vartojimą įvairiais būdais. Įrengimų atjungimai, išjungimai, paleidimai optimizuotu keliu – tai vienareikšmiškai yra daroma, nes sąskaitos yra milžiniškos“, – sako M. Dubnikovas.
V. Janulevičius teigia, kad taupymas neišvengiamai vyksta, nes „kiekviena diena kainuoja tūkstančius eurų normaliai vidutinei gamybinei bazei“.
„Minimum 4,5 karto užaugo elektros kaina tiems, kas buvo išmesti į rinką. Kodėl buvo išmesti į rinką, gal ne visi žino, todėl, kad buvo nutraukinėjamos sutartys, net tos, kurios buvo nepasibaigusios, iš tam tikrų tiekėjų (…) 40 proc. įmonių atsirado pavasarį rinkoje, vasarą dar didėjo iki 60 proc.“, – sako V. Janulevičius.
„Dažniau pradėjo sekti biržines kainas, ypač tos įmonės, kurios turi biržinės kainos elektros pirkimo sutartis. Jeigu tai įmanoma ir leidžia gamybos procesas, riboja tų įrengimų, staklių veiklą ir tam tikrais momentais ją pristabdo arba išjungia. Tai nėra masinis reiškinys“, – sakė LINPRA direktorius.
LPK pastarosiomis dienomis platintame pranešime skaičiuoja, kad nepalankiausiu scenarijumi, dėl aukštų elektros ir dujų kainų apie 30 proc. pramonės įmonių bus priverstos 3 mėnesius nedirbti, o likusios dirbs 50 proc. pajėgumu. Tai reikš, kad paskutinio ketvirčio BVP sumažės 3,37 mlrd. eurų, o fiskalinis deficitas sieks 1,94 mlrd. eurų (3,39 proc. prognozuojamo BVP).
Konfederacijos teigimu, vadovaujantis baziniu scenarijumi, kai 15 proc. pramonės įmonių uždaromos 1,5 mėnesio, o likusios veikia 75 proc. pajėgumu, tikėtinas deficitas – apie 975 mln. eurų. BVP sumažėjimas būtų vis dar įveikiamas. Tačiau šiam scenarijui – valstybės ekonominiam stabilumui ir mažesniam įsiskolinimui – reikia užtikrinti bent minimalų konkurencinį įmonių pranašumą tarptautinėse rinkose.
Siūlo pasidalinti energijos kainų naštą
LPK prezidentas V. Janulevičius sako, kad pramonininkai svarsto pusę elektros pirkti biržoje, kitą pusę – pagal ilgalaikes tiesiogines sutartis (PPA, power purchase agreement).
„Akivaizdu, kad Lietuvos Vyriausybė laukia sprendimo iš Europos Komisijos, kad sąlygos būtų panašios ir vienodos, kaip ir visoje Europos Sąjungoje. Būtų galima fiksuoti tam tikrą elektros kainą, kuri nėra tokia įdomi ar graži, bet kalbėjome su energijos tiekėjais iš Suomijos, Švedijos – asmeniškai kaip pramonininkai su pramonininkais, – kad gal galima kažkaip fiksuoti kainas. Bet problema ta, kad kainas fiksuoja tiktai ilgam periodui, 4–5 metams“, – sako jis.
Tačiau, sako pramonininkų atstovas, jeigu kaina nukristų, valstybė galėtų prisiimti suvartoti pusę tose ilgalaikėse sutartyse numatyto elektros kiekio miestų apšvietimui ar kitoms reikmėms, o pramonininkai jį jau pagal sumažėjusias kainas pirktų biržoje.
„Vienintelis mūsų prašymas Vyriausybei buvo, kad tarkime, jeigu po poros metų kristų elektros kaina, kad Vyriausybė prisiimtų pusę tos fiksuotos, tai jau ketvirtis elektros – ją suvartotų savo reikmėms. Tai toks mūsų konkretus pramonininkų siūlymas. Ir jeigu iš Europos Komisijos nebus kažkokių rimtų paskatų šitoje vietoje, tai tada mes siūlysime eiti šitu keliu, nes esame apsiderinę ir preliminarias kainas su tam tikrais tiekėjais“, – sakė V. Janulevičius.
Jis pridūrė, kad jeigu elektros kaina nekristų, pramonė tiesiog naudotųsi mažesnėmis sutartyse užfiksuotomis kainomis.
Šalis gali tapti dar mažiau priklausoma nuo kitų
LVK viceprezidentas teigia, kad pozityvi žinia iš dabartinės krizės yra aiški – optimizavimasis.
„Verslai ir namų ūkiai natūraliai taps ganėtinai autonomiški, ir šiame pozityve būsime, ko gero, vieni tarp pirmaujančių Europoje, nes mes neturime „balasto“, kuris mus trauktų žemyn.
Lenkija turi anglių pramonę, kurią gal ir norėtųsi kartais „užgesinti“, bet niekaip nepavyksta, arba jinai reikalinga, arba nėra kur padėti žmonių, kurie ten dirba, tuo tarpu mes tokių dalykų neturime ir savo elektros generaciją pradedame kurti praktiškai nuo nulio ir ji bus šiuolaikiška, skaitmenizuota ir kas svarbiausia, žalia“, – sako M. Dubnikovas.
Anot jo, šis impulsas lydės šalį artimiausius kelis dešimtmečius: vyks žalioji generacija, atitinkamai taps ekologiškesnė ir pramonė, o valstybė bus praktiškai nuo nieko nepriklausoma.
Tiesa, ekonomistas pabrėžė, kad būtent čia svarbus valstybės vaidmuo ir jos parama ilgajam laikotarpiui: ji turėtų paskatinti verslą daugiau investuoti į energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių tam, kad verslai taptų autonomiški ir galėtų padaryti technologinį šuolį, užtikrindami savo ir kartu šalies saugumą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu pažymi, kad verslas jau ir šiuo metu gali naudotis įvairiomis finansinėmis priemonėmis. Krizės paveiktų įvairių sektorių įmonės pagal tą patį laikinąjį Karo komunikatą gali gauti pagalbos garantijas apyvartinėms ir investicinėms paskoloms bei finansinės nuomos (lizingo) sandoriams. Pagal šią priemonę suplanuota suteikti garantijų už 120 mln. eurų.
Taip pat verslas gali kreiptis į „Invegą“ dėl kitų įvairių finansinių paramos priemonių, tarp kurių – lengvatinės paskolos investiciniams projektams įgyvendinti, tiesioginės paskolos nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams, taip pat eksporto kredito garantijos, individualios garantijos, portfelinių garantijų priemonės ir kt.
Ministerija komentavo „Delfi“, kad nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos finansinėmis ir kompensavimo priemonėmis pasinaudojo daugiau kaip 3600 įmonių.
Neseniai ministrė A. Armonaitė taip pat pristatė 1 mlrd. eurų planą Lietuvos ekonomikai. Iki 2023 metų pabaigos planuojama skirti finansavimą pagal įvairias priemones. Taip siekiama sudaryti sąlygas verslui sustiprėti – bus galima diegti energiją taupančių technologijas, įsigyti modernesnių įrenginių, kurti inovatyvius produktus, skaitmenizuotis.