Aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės žodžiais, siūloma žaliųjų mokesčių transformacija padidins šalies atsparumą nuo šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, patiriamų iškastinio kuro kainos svyravimų ir jų keliamos rizikos. Be to, užuot mokėjus už importuojamą energiją, jos gamybą galėsime plėtoti vietinėje rinkoje kartu kurdami naujas darbo vietas ir diegdami pažangias technologijas.
„Gyventojams ir verslams jau šiandien siūloma milijardinė parama švaresniems ir efektyvesniems šildymo sprendimams, transporto priemonėms, pastatų atnaujinimui ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai. Kartu gyventojams ir gamintojams siunčiame aiškų signalą, kad sprendimai investuoti į klimato draugiškas technologijas ateityje vis labiau apsimokės“, – sako G. Krušnienė.
Kaip pažymima Finansų ministerijos pranešime, ateinantį dešimtmetį į ekonomiką iš skirtingų fondų ir programų bus įliejami apie 6 mlrd. eurų žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai. Vien į švarius šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą pagal Žaliąjį kursą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, dar iki 1,5 mlrd. investicijos projektuojamos į viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūrą.
Mokestinė aplinka turi atitikti bendrą kryptį, todėl, anot finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės, dviejų ministerijų parengtos Akcizų įstatymo pataisos užprogramuoja ryžtingus šalies pokyčius į priekį.
„Finansų ministerija laikosi duoto pažado, kad apie galimus mokestinius pakeitimus reikia gyventojus ir verslą informuoti kuo anksčiau. Šiuo atveju mokestinių pakeitimų akcizų srityje pagrindinis tikslas nėra fiskalinis – surinkti kuo daugiau pajamų į biudžetą. Čia svarbiausias signalas elgsenos pokyčiams ateityje, kad būtų teisingai panaudotos žaliosios investicijos“, – ministerijos pranešime cituojama R. Bilkštytė.
Akcizų įstatymo pataisų projektu 2023–2025 m. numatoma siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.
Įstatymo projekte nuo 2025 m. numatyta į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, kaip siūlo EBPO.
„Teisingas iškastinio kuro įkainojimas ilgainiui skatins atsisakyti taršiausio iškastinio kuro rūšių, kurios yra pagrindinė klimato krizės priežastis. Nors taršiausiam kurui anglies dioksido įkainis įsigalios tik po trejų metų, pasinaudoti valstybės parama pasikeičiant taršius katilus į modernius įrenginius ar šilumos siurblius kviečiame iš anksto“, – ragina G. Krušnienė.
EBPO, spalio pradžioje pristačiusi pirmąjį Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo vertinimą, taip pat pažymėjo, kad būtina laipsniškai didinti dyzelino akcizo tarifą bent iki dabartinio benzinui nustatyto akcizo tarifo lygio. Todėl parengtasis Akcizų įstatymo pataisų projektas numato nuo 2024 m. dyzelino akcizo tarifą suvienodinti su benzino akcizu.
Aplinkos viceministrės G. Krušnienės teigimu, šis mokestinis pokytis kartu su parengtu Automobilių taršos mokesčiu paskatins gyventojus vengti vairuoti taršiausius dyzelinius automobilius. Per dešimtmetį dyzeliniu kuru varomų automobilių dalis šalies transporto parke padidėjo keturis kartus.
Dyzelino akcizas už lietuviškąjį šiuo metu yra mažesnis penkiose ES šalyse, o litras šio kuro mažiau nei Lietuvoje kainuoja tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Lietuvoje transporto sektorius lemia 69 proc. oro taršos azoto oksidais ir 25 proc. oro taršos kietosiomis dalelėmis, taip pat išmeta 31 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiau nei pusė gyventojų Lietuvoje gyvena teritorijose, kuriuose oro tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį.