Ar brangu gyventi ekologiškai?

„Ekologiška“ - žodis, apibūdinantis ne tik sveikus ir natūralius, bet dažnai – ir brangius produktus. Norintys rinktis taip paženklintus kosmetikos ir maisto gaminius dažniausiai iš anksto susitaiko su išaugsiančiomis išlaidomis. DELFI tyrė, kiek kainuoja pirkti tik ekologišką produkciją: ar iš tiesų šie produktai visuomet kainuoja brangiau nei taip nepaženklintos prekės?

Ekologiška produkcija – sveika, natūrali, pagaminta nenaudojant kenksmingų chemikalų. Savo sveikata besirūpinantiems žmonėms šie žodžiai - svarbūs, renkantis maisto ir kosmetikos produktus parduotuvių lentynose. Deja, gajus mitas, kad tokias prekes sau leisti pirkti gali tik dideles sumas parduotuvėje išleidžiantys žmonės.

DELFI palygino „Eko“ ženklu pažymėtų bei taip nepaženklintų maisto ir kosmetikos produktų kainas. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, ekologiški kosmetikos produktai gali būti ir pigesni už įprastus.

Ekologiško maisto krepšelis – brangesnis

Bene dažniausiai parduotuvėje galima išvysti pasiūlymus įsigyti ekologiškų pieno produktų – prekių lentynose išrikiuoti šiuo ženklu pažymėti jogurtai, pienas ar sūris. Palyginus, ar šių produktų kainos labai skiriasi nuo ne ekologiškų, paaiškėjo, kad jie dažniausiai – brangesni už įprastus. Pavyzdžiui, įsigyti maisto produktų krepšelį, kurį sudaro ekologiškas pienas, jogurtas su mėlynėmis, varškė ir fermentinis sūris, kainuotų apie 21 litą. Įprastų prekės ženklų produktų kaina, skaičiuojant, kad jų pakuotės yra tokio paties dydžio kaip ir ekologiškų, kainavo apie 15 litų. Didžiausias kainų skirtumas susidarė perkant ekologišką fermentinį sūrį – tuomet kainų skirtumas siekė apie 4 litus. Norintiems įsigyti ekologiško pieno, reikės sumokėti maždaug pusantro lito daugiau. Tuo tarpu jogurtas ar varškė gali būti tik šiek tiek – 0,1 – 0,9 – lito brangesni.

Perkantiems ekologiškas daržoves bei vaisius sutaupyti taip pat nepavyks: jų kainos vidutiniškai didesnės bent 3 litais. Pavyzdžiui, perkant ilgavaisį agurką, pusę kilogramo svogūnų, kilogramą nedidelių apelsinų ir kelis česnakus, tuo atveju, jei šie produktai bus ekologiški, pirkėjui teks sumokėti apie 22 litus. Jei šie produktai buvo auginami ne kaip ekologiški, tuomet produktų krepšelis kainuos net tris kartus mažiau – apie 7 litus. Dar brangiau bus pirkti tuos ekologiškus produktus, kuriuos, pažymėtus šiuo ženklu, renkasi mažiau pirkėjų, pavyzdžiui, ekologišką šokoladinį kremą, pomidorų padažą ar lęšius, kurie gali būti bene perpus brangesni.

Bendrovės „Sveiki produktai“ atstovė Guoda Azguridienė dideles ekologiškų produktų kainas paaiškino keliais aspektais. „Produkto kaina labiausiai priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio ir rinkos dydžio. Šiuo metu pasaulyje ir Europoje paklausa ekologiškiems ir kitiems aukštesnės kokybės produktams yra didesnė nei pasiūla, tai lemia augančias kainas. Ekologiškų produktų rinka taip pat yra gerokai mažesnė nei įprastinių, taigi joje mažiau veikia masto ekonomija, todėl kaina yra didesnė, - sakė ji. - Didesnė kaina pagrindžiama ir didesniais kaštais - ekologiški produktai pagal savo apibrėžimą nėra masinė produkcija, joje daugiau rankų darbo, daug mažiau chemijos ir kitų vadinamųjų modernios ekonomikos patobulinimų - kurie iš esmės ir lemia mažesnes produkcijos kainas“.

Tiesa, G. Azguridienės manymu, ekologiški produktai nėra skirti tik turtingiesiems: „Turtingesni žmonės gal labiau akcentuoja aukštą produktų kokybę, kuri kyla dėl aukštų gamybos standartų ir technologinių apribojimų (pvz., jei naudojami skonio stiprikliai, nebūtina rūpintis gera produkto receptūra; jei vaisiai prieš džiovinant mirkomi cukraus sirupe, jie neturi būti tokie kokybiški, palyginus su tais, kurie džiovinami be cukraus ir be konservantų)“.

Lietuviškos kosmetikos kainos nesikandžioja

Pasak ekologišką kosmetiką parduodančios parduotuvės „Bioeco“ direktorės Linos Gritėnaitės, lyginti ekologiškos ir ne ekologiškos kosmetikos kainas – sudėtinga. „Kainas lyginti yra pakankamai sunku – ar mes žiūrime į prekes, kurios stovi prekybos centro lentynoje ir jų kaina siekia 8, 10 ar 30 litų, ar mes žiūrime į prabangių parduotuvių lentynas, kur vardiniai daiktai kainuoja dešimt kartų daugiau. Labai sunku orientuotis, nes ir natūralių kremų kaina kitąsyk būna „perspausta“ ir aš visiškai su tuo sutinku“, - kalbėjo L. Gritėnaitė.

Palyginus sumą, kurią tektų sumokėti už lietuviškus ekologiškus, „Ecocert“ sertifikatą turinčius kosmetikos produktus, paaiškėjo, kad ji nuo ne ekologiškų produktų skiriasi nedaug ir kartais šie produktai net pigesni už iš užsienio importuotas prekes. Pavyzdžiui, nusipirkus lietuviškos įmonės ekologišką skystą muilą, šampūną bei maitinamąjį kremą, produktų krepšelio kaina bus 25 litai. Įsigijus neekologiškus, atsitiktinius prekybos centruose randamus tokios pat talpos produktus, tektų sumokėti apie 35 litus. Lyginant užsienio ekologiškos kosmetikos gamintojų kainas, skirtumas būtų ne visuomet naudingas ekologiškiems produktams – tarkim, „Eko“ ženklu pažymėtos purškiamos priemonės nuo uodų kaina buvo beveik dvigubai didesnė.

„Įprastinėje kosmetikoje didžiulę dalį kainos struktūroje sudaro reklama ir įvaizdis bendrai (prekės ženklas, garsenybių veidai). Ekologiškoje kosmetikoje didžiąją kaštų dalį sudaro žaliavos kaina. Taigi čia daugiau klausimas už ką mokame, o ne kiek. Ekologiška kosmetika paprastai yra brangesnė už natūralią, o lyginant su įprasta, tai priklauso nuo įprastinės kosmetikos prekinio ženklo“, - paaiškino G. Azguridienė.

Tiesa, ekologiškas produktas kitam ekologiškam produktui nelygus. Tai lemia ir produkto kainą. Pasak L. Gritėnaitės, skirtingais sertifikatais pažymėtų prekių sudėtyje gali būti ir kitoks kiekis ekologiškai užaugintų sudedamųjų dalių. „Lietuvoje dažniausiai sutinkamas europietiškas „Ecocert“ sertifikatas, kuris dažniausiai nenurodo net 10 proc. ekologiškų produktų sudėtyje. Turime „Soil association“, „Organic farmers and growers“ sertifikatus, mes savo parduotuvėje turime „ACO“ sertifikatu pažymėtus australiškus produktus, kurie nurodo, kad sudėtyje yra 80 – 90 proc. ekologiškai užaugintų ingridientų. Bet žmogus turėtų pats siekti ir žinoti, koks yra sertifikatas ir kodėl prekė yra sertifikuota“, - sakė ji. L. Gritėnaitė patarė perkant ekologiškus produktus atkreipti dėmesį į jų sudėtį: „Aš žiūriu į ingridientų sąrašą, jeigu, tarkime, kremas yra padarytas iš dviejų, trijų aliejų ir vieno eterinio aliejaus, ir jo kaina yra kokie 70 litų, tai jau yra nenormalu“.

Ekologiškas – nebūtinai sveikas

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė ekologiškus maisto produktus vartotojams rinktis rekomenduoja, tačiau jos manymu, tai nebūtinai reikš, kad žmogus maitinasi sveikai. „Pirmiausiai reikėtų mitybą susireguliuoti – dažniau valgyti, rinktis mažiau apdorotus produktus, daugiau daržovių, daugiau grūdinių produktų. Ir tik tada kitas žingsnis turėtų būti ekologija. Ekologiškose parduotuvėse galima rasti ir bulvių traškučių, o tai nėra sveikas maisto produktas. Dažnai žmonės ką padaro, tai tapatina, kad jeigu ekologiška – tai yra sveika. Gali būti ir ekologiška bandelė, bet ji nebus sveika“, - sakė specialistė.

Jos manymu, jei nėra galimybės pirkti tik ekologiškus produktus derėtų rinktis tuos, kuriuos kasdien vartojame dažniausiai: „Ką verta pirkti, tai mažiau apdorotus produktus – kruopas, daržoves. Ne bandeles, ne šokoladą, o kasdieninio vartojimo produktus“. G. Azguridienė pataria tokią produkciją įsigyti mamoms ir alergiškiems žmonėms, nes jų jautrumas chemikalams didžiausias: „Manau, kad visų pirma, verta pirkti ekologiškus produktus kūdikiams ir besilaukiančioms bei maitinančioms mamoms. Taip pat alergiškiems žmonėms. Vertinant pagal produktų kategorijas, atkreipčiau dėmesį į padažus, sultinius (įprastai juose naudojami skonio stiprikliai, kvapikliai, o ekologiškuose jų nebus), kepinius, (aktualu visų pirma dėl riebalų, taip pat dėl rafinuotų miltų) džiovintus vaisius (įprastiniai dažnai mirkomi cukraus sirupe, dedama konservantų), riešutus, aliejus (ekologiškas standartas, pvz., neleidžia nei rafinuoto aliejaus, nei hidrintų riebalų)“.

V. Kurpienė rekomenduoja sveikų produktų parduotuvėse ieškoti ir to, ko nepavyks rasti prekybos centre. „Vadinamose sveiko maisto parduotuvėse yra tam tikrų tikrai vertingų produktų, pavyzdžiui, bolivinė balanda, kurios nėra paprastose parduotuvėse, burnočio sėklų miltų, kurie yra vertingas kalcio šaltinis“, - vardijo V. Kurpienė.

Perkant ekologiškus produktus, vartotojai turėtų būti atidūs. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausios specialistės Loretos Herbst, pasitaiko atvejų, kada produkcija vadinama ekologiška, tačiau iš tiesų tokia nėra. „Dažnai ūkininkai ar savo darže be trąšų ar cheminių apsaugos priemonių užaugintas daržoves parduodantys asmenys mano, kad jų daržovės - ekologiškos. Bet taip nėra“, - sakė ji. Specialistės teigimu, tokių pažeidimų pardavinėjant iš tiesų ne ekologiškus produktus šiemet ir praėjusiais metais pasitaikė turguje ir internete: „Braškes pardavinėjo turgavietėse; valerijonus, mėsą, pieną, kiaušinius - internetu. Prekiauti šiais produktais uždrausta nebuvo, nes jie atitiko visus saugos ir kokybės reikalavimus, tačiau buvo nurodyta pašalinti vartotojus klaidinančią nuorodą dėl ekologiškumo“.