Jeigu jau palikti arbatpinigius – tai grynaisiais. Tokią nuomonę dažniausiai turi Lietuvos gyventojai. Ir išties nedidelė dalis įmonių gali pasiūlyti galimybę arbatpinigius palikti atsiskaitant kortele. Verslų atstovai tvirtina, kad tai yra ir technologinis iššūkis, ir apmokestinimas yra didžiulis. Iš elektroniniu būdu paliekamų arbatpinigių darbuotojams lieka mažiau nei pusė.
Neseniai „MoQ“ pristatė naujovę – arbatpinigius galima palikti atsiskaitant šia programėle. Tuomet šie įkrenta tiesiai į darbuotojo sąskaitą, o gyventojų pajamų mokestis (GPM) tiesiogiai nuskaičiuojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), tad ateityje neprireiks papildomai rinkti duomenis ir juos deklaruoti. Pavyzdžiui, gaunamas 1 Eur arbatpinigių, „MoQ“ 15 centų perveda į VMI sąskaitą. Likusi dalis lieka darbuotojui.
Geriau arbatpinigiai grynais nei per kasą
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad „MoQ“ pasiūlyta naujovė leidžia išspręsti ginčą su VMI dėl arbatpinigių apmokestinimo. Mat dabar VMI iš karto matys, kiek arbatpinigių gauna darbuotojas, jie bus apmokestinami 15 proc. GPM. Vis dėlto, tikrai ne visi Lietuvos gyventojai ar tuo labiau svečiai iš užsienio naudojasi šia programėle. Tad paliekant arbatpinigius kortele, vis dar išlieka didžiulio apmokestinimo problema.
„Jeigu mokėtume kortele per kasos aparatą, tada arbatpinigiai keliauja įmonei, bet ne darbuotojui. Čia esminis skirtumas. Kai keliauja įmonei, tada ji sumoka visus mokesčius, o jų suma išauga iki 50 proc. ir daugiau. Tada žmogui tų arbatpinigių lieka labai mažai.
Daug kur yra ta galimybė palikti arbatpinigius kortele, bet tada skatiname, kad geriau grynais, nes gauna konkretus žmogus, yra motyvacija: vienas blogiau dirba, kitas geriau, tai norėtųsi, kad būtų sąžininga ir jei jau gauna, kad žinotų už ką“, – komentavo E. Šiškauskienė.
Pasiteiravus, ar nėra taip, kad grynaisiais paliekami arbatpinigiai gali likti neapskaityti, pašnekovė patikino, kad tai nėra didelės sumos.
„Ir su VMI kalbėdavome, kad jei žmogus tiesiogiai gauna, tai dovana jam. Klausimas, ar čia jau tokios didelės pajamos. Nemanau, kad tai labai didelė bėda, kad tos sumos būtų didelės Lietuvoje“, – teigė ji.
„Dažna problema, kad nebeturi grynųjų, pats nesmagiai jautiesi. Be abejo yra galimybė, ką žmonės kuklinasi daryti, tai yra paprašyti padavėjo, kad jis pasmulkintų stambesnę kupiūrą ir atskaityti tuos arbatpinigius. Kažkaip žmonės nedrįsta, atrodo nepatogu pas tą patį padavėją, o yra visiškai patogu“, – pridėjo ji.
Restoranams ir kavinėms – iššūkis tiek dėl technologijų, tiek dėl apmokestinimo
„Huracan Coffee“ kavinių tinklą valdančios įmonės „Šviežia kava“ savininkas Vytautas Kratulis DELFI pasakoja, kad nuo šiol pas juos galima palikti arbatpinigius per „MoQ“, tačiau atsiskaitant kortele arbatpinigių palikimas – daug sudėtingesnis procesas. Pasak jo, jau 10 mėnesių bandoma integruoti kasas su kortelių skaitytuvais, užtikrinti sklandžius procesus, kad arbatpinigius klientai galėtų palikti ir atsiskaitant kortele. Nurodoma, kad būtent technologiniai iššūkiai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl dar nemaža dalis restoranų ir kavinių nesiūlo tokios galimybės.
„Kad daug nuskaitoma nuo arbatpinigių – kitas didelis klausimas. Kodėl tiek daug nuskaitoma reikėtų klausti Seimo, VMI. Kas tuos įstatymus sugalvojo, kad būtent tiek nuskaityti nuo arbatpinigių? Labai keista“, – komentavo V. Kratulis.
Jis taip pat tikina, kad yra ne viena priežastis dėl kurios iš viso reikėtų atsisakyti grynųjų pinigų. Pavyzdžiui, tai reikalauja papildomo darbo – kasdien perskaičiuoti, paruošti kasą. Taip pat, pasak jo, grynieji pinigai yra bakterijų šaltinis. O atsiskaitymai elektroniniu būdu skatina skaidrią verslo veiklą.
„Utopiškai tikiu idėja, kai jei valstybė surinks mokesčius, galbūt ji nekels mokesčių. (…) Šiandien valdžia elgiasi visai kitaip – riboti, drausti, o iš tikrųjų reikėtų skatinti verslą kažką daryti. Mes jau daugiau nei metai laiko esame perėję prie visiško skaidraus modelio, ar mus kas nors paskatino iš valdžios struktūros?“, – kalbėjo jis ir pridėjo, kad elektroniniu būdu surenkami arbatpinigiai būna apmokestinami ir matomi, tuomet verslas dirba skaidriai ir negali įdarbinti žmonių už minimalią algą bei liepti kitą dalį susirinkti iš arbatpinigių.
Picerijų tinklo „Can Can“, kavinių tinklo „Caif Cafe“ ir savitarnos restoranų „12” valdančios įmonės „Delano“ Finansų skyriaus vadovas Romualdas Pacenka teigia manantis, kad ženklus arbatpinigių apmokestinimas ir technologinė bei administracinė našta kompanijai ir lėmė, jog daugybė kavinių ir restoranų negalėjo pasiūlyti palikti arbatpinigių elektroniniu būdu.
„Esame girdėję apie kitų maitinimo tinklų bandymus suteikti galimybę arbatpinigius palikti elektroniniu būdu, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių tas neprigydavo.
Mūsų tinkle arbatpinigius elektroniniu būdu šiuo metu bus galima palikti tik per „MoQ“. Patobulėjus technologijoms ir atsiradus naujiems nestandartiniams sprendimams neatmetame galimybės šiam tikslui įdarbinti ir banko terminalus – kortelių skaitytuvus. Žinoma, prioritetą teiktume išoriniam sprendimui, kai įmonė pati nedalyvauja arbatpinigių surinkime ir paskirstyme“, – komentavo R. Pacenka.
Pasiteiravus, ar restoranams ir kavinėms sunkumų kelia tai, kad tokios technologijos kaip kortelių skaitytuvai yra brangios, R. Pacenka atsakė, kad viskas priklauso nuo atskiros įmonės ir finansinės institucijos (dažniausiai banko) susitarimo, terminalų skaičiaus, per juos generuojamos vidutinės apyvartos, vidutinio čekio dydžio, bei kitų parametrų.
„Ne visos įmonės turi terminalus – kortelių skaitytuvus, dėl to, kad kainuoja ir tų terminalų pirkimas / nuoma, remontas ir priežiūra, komisiniai nuo per tą terminalą generuojamos apyvartos. Tai visgi papildomi kaštai smulkiai skaidriai veikiančiai įmonei“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, tikrai yra dar būdų, kuriais būtų galima sumažinti verslui naštą tvarkant arbatpinigių sistemą.
„Būtų šaunu, jeigu VMI aiškiai apibrėžtų, kad net ir įmonei pačiai apsiimant ir valdant e. arbatpinigių sistemą, arbatpinigiai nebūtų laikomi įmonės pajamomis ar darbuotojų darbo užmokesčiu, o kaip ir „MoQ“ sprendimo atveju, arbatpinigiai būtų be išvedžiojimų aiškiai pripažinti tik darbuotojų B klasės pajamomis“, – teigė jis.
R. Pacenka taip pat nurodė, kad Lietuvoje jau yra atsiradusios tradicijos palikti arbatpinigius, tačiau grynaisiais, o ne elektroniniu būdu.
„Lietuviai yra linkę atsidėkoti ir palikti arbatpinigių ypač už paslaugas ir malonų aptarnavimą maitinimo sektoriuje. Juk nemažai Lietuvos Y kartos atstovų patys studijų metais Lietuvoje ir užsienyje dirbo aptarnavimo sektoriuje bei patys stengdavosi dėl klientų, tikėdavosi gauti ir dažniausiai gaudavo arbatpinigių.
Lietuvoje tik pradedamas formuoti įprotis palikti arbatpinigius elektroniniu būdu, bet tikime greitai prigis. Pastebėjome, kad draugų kompanijai pavalgius ir vienam iš jų apmokant bendrą sąskaitą bei paliekant arbatpinigių per „MoQ“ programėlę, kiti vis tiek palieka po keletą monetų arbatpinigiams, nes jaučiasi nejaukiai matydami indą su fiskaliniu čekiu tuščią“, – sakė pašnekovas.
Pastebi augantį e. arbatpinigių poreikį
Lietuvos bankų asociacija (LBA) pastebi, kad Lietuvoje vis dažniau gyventojai nė nebesinešioja grynųjų pinigų. Analizės skyriaus vadovas Vilius Tamkvaitis teigia, kad taip įvyko dėl technologinės pažangos – gerai išplėtoto elektroninių kortelių skaitytuvų tinklo. Tačiau priežasčių, kodėl vienose šalyse arbatpinigius palikti elektroniniu būdu yra paprasčiau nei kitose būta ne vienos. Tai ir mokestinė aplinka, atsiskaitymo įpročiai, tradicijos, susijusios su pačiais arbatpinigiais kaip reiškiniu.
„Lietuvoje bankai aptarnavo ir aptarnaus savo klientus atsižvelgdami į tai, kokia mokėjimo forma jiems yra priimtina. Tačiau ištobulėjus mokėjimų infrastruktūrai bei atsiradus naujų alternatyvų žmonėms tampa pigiau, paprasčiau, greičiau ir patogiau atsiskaityti naujosiomis priemonėmis, o ne grynaisiais pinigais.
Daugėja gyventojų, kurie apskritai nebesinešioja su savimi grynųjų, nes dėl gerai išplėtoto elektroninių kortelių skaitytuvų tinklo tam tiesiog nebėra poreikio. Tad klausimas dėl vadinamųjų e. arbatpinigių yra natūralus. Pastaruoju metu bankai pastebi augant privačių klientų bei įmonių susidomėjimą e. arbatpinigių funkcija. Ja labiausiai domisi viešojo maitinimo sektoriaus įmonės, ypač kavinės.
Tad manome, kad ilgainiui e. arbatpinigių funkcija, bendradarbiaujant paslaugų teikėjams ir bankams, bus įdiegta ir atsiskaitant įprasta mokėjimo kortele. Tam, be abejo, reikalingas ir e. arbatpinigių apskaitos ir apmokestinimo standartas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos“, – DELFI komentavo V. Tamkvaitis.
Dvejopas arbatpinigių apmokestinimas
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė komentuoja, kad Lietuvoje arbatpinigiai gali būti apmokestinami dviem būdais: kaip įprastas darbo užmokestis arba kaip gyventojo gaunamos kitos pajamos.
„Pirmasis būdas naudojamas tuomet, kai gauti arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą. Dažniausiai šis būdas taikomas arbatpinigius paliekant elektroniniu būdu. Tuomet darbuotojams, pagal įmonės nustatytą tvarką, išmokami arbatpinigiai yra apmokestinami kaip darbo užmokestis. Šiuo metu jie apmokestinami 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, taip pat nuo arbatpinigių sumos turi būti išskaičiuotos (sumokėtos) Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos.
Antrasis būdas, kuomet arbatpinigiai apmokestinami kaip kitos gautos pajamos, galioja darbuotojui arbatpinigius gavus tiesiogiai iš kito asmens ir juos pasilikus sau.
Grynaisiais gaunami arbatpinigiai, jei jie tiesiogiai atitenka darbuotojui, traktuojami kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, kurios apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Mokesčius nuo šiuo būdu gautų arbatpinigių deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas“, – paaiškina A. Gaudutytė.
A. Gaudutytė nurodo, kad GPM sumokėjimo laikotarpis priklauso nuo būdo, kuriuo yra apmokestinami arbatpinigiai – jei arbatpinigiai įtraukiami į įmonės apskaitą ir išmokami kaip darbo užmokestis, tuomet GPM moka bendrovė, išmokėdama sumą darbuotojui. Kuomet arbatpinigiai gaunami tiesiogiai iš kitų asmenų, pvz. grynaisiais, mokesčius nuo arbatpinigių išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti turi juos gavęs asmuo, iki kitų metų gegužės 2 d.
VMI specialistė taip pat primena, kad „MoQ“ sukurta sistema yra pritaikyta taip, kad informacija apie gyventojo gautas pajamas iš arbatpinigių tiesiai keliautų į VMI, tad gyventojui metų eigoje gautų arbatpinigių atsiminti ir pačiam pildyti deklaracijos nereikės – už jį tai padarys VMI – beliks tik patikrinti preliminarią deklaraciją ir ją pateikti.