Auditorė, mokesčių konsultantė Jurgita Navikienė „Delfi“ paaiškino, kaip skaičiuojami atostoginiai ir kada atostogauti apsimoka labiausiai.
Anot jos, atostoginiai skaičiuojami, neįtraukiant apmokėjimo už nedirbtą darbuotojo laiką – prastovos, nedarbingumo, nemokamų atostogų ir pan. Todėl paskelbta prastova ar nedarbingumas jokios įtakos darbuotojo kasmetinėms atostogoms po karantino dažniausiai neturės.
„Kasmetinės atostogos taip pat „užsidirbamos“, kai darbuotojas serga ar yra prastovoje. Antra, apskaičiuojant atostoginius, anksčiau gautas atlyginimas už prastovą arba darbuotojui išmokėta nedarbingumo pašalpa iš darbdavio taip pat įtakos atostoginių dydžiui neturi. Minėtos išmokos nėra įtraukiamos, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį“, – aiškina J. Navikienė.
Kada atostoginiai gali sumažėti?
Vis dėlto yra situacijų, kai atostoginiai darbuotojui gali sumažėti. Jeigu prastova ar nedarbingumas tęsiasi ilgiau, pavyzdžiui, tris ir daugiau mėnesių ir iš karto po to darbuotojui suteikiamos atostogos, tuomet iškyla klausimas – kaip skaičiuoti atostoginius?
„Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, reikia vidutinį darbo užmokestį ir juo remiantis paskaičiuoti atostoginius iš darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio. O darbo sutartyje ne visada įmanoma tiksliai nustatyti visas darbo užmokesčio dalis – ne tik pagrindinę – bazinę darbo užmokesčio dalį, bet ir priedus bei kitas dalis.
Todėl, pavyzdžiui, nesant nustatytos stabilios mėnesio priedo sumos, darbuotojui vidutinis darbo užmokestis gali būti paskaičiuotas tik iš pagrindinės darbo užmokesčio dalies, vadinasi, atostoginiai gali sumažėti“, – pavyzdį pateikia auditorė, tačiau pažymi, kad tai nelaikoma darbdavio piktnaudžiavimu.
Visgi ji pabrėžia, kad sudarant darbo sutartį, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai aprašytos visos sudėtinės darbo užmokesčio dalys ir (ar) apskaičiavimo metodika. Tuomet atostoginių suma būtų stabilesnė.
„Deja, ne visi darbdaviai dar tai yra numatę“, – sako pašnekovė.
Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių, nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo, t. y. sumažinimo, informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Kaip apskaičiuoti atostoginius?
VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti, rašoma pranešime.
J. Navikienė pateikė pavyzdį, kaip būtų skaičiuojami atostoginiai darbuotojui, per mėnesį uždirbančiam 1000 Eur „į rankas“. Jeigu darbuotojas birželio mėnesį planuoja išeiti atostogauti, tuomet atostoginiai būtų skaičiuojami iš kovo, balandžio ir gegužės mėnesio duomenų. Tarkime, darbuotojui nuo kovo 16 d. paskelbta prastova, kuri tęsiasi iki gegužės 31 d.
Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, skaičiuojant atostoginius, reikia įtraukti tik atlyginimą už darbą, bet ne apmokėjimą už prastovą. Jeigu darbuotojas per vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpį – kovą, balandį ir gegužę – dirbo tik nuo kovo pirmos iki penkioliktos dienos ir už pusę kovo mėnesio buvo išmokėta, pavyzdžiui, 500 eurų alga, nes dirbo tik pusę mėnesio, vadinasi, atostoginiai už 20 darbo dienų kasmetinių atostogų arba keturias savaites atostogų būtų 1000 eurų. Tai reiškia, kad dėl prastovos paskelbimo darbuotojas nenukentės – šiuo atveju atostoginiai nesumažės.
Kada labiausiai apsimoka atostogauti?
Anot mokesčių konsultantės, pirma priežastis, dėl kurios atostoginių suma būtų pati didžiausia, – kai prieš atostogų mėnesį trijų mėnesių laikotarpyje yra gauta didžiausia alga, įskaitant ir mėnesio priedus.
Antra priežastis – jeigu darbuotojui už darbo rezultatus buvo išmokėta metinė ar trumpesnio laikotarpio premija, kuri taip pat didina atostoginių sumą.
„Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų ieškoti palankiausių laikotarpių. Jeigu darbuotojo alga nekinta, įprastai ir atostoginių suma bus labai panašaus dydžio, t. y. tokio paties dydžio kaip ir alga“, – aiškina J. Navikienė.
Ar darbuotojas po prastovos nepraras teisės į atostogas?
VDI atkreipia dėmesį į dar vieną darbuotojams, turėjusiems prastovas, aktualų klausimą – ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.
VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
„Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.
Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas“, – pranešime žiniasklaidai rašo VDI.
Ar darbdavys gali neleisti vasarą atostogauti?
Maža to, kai kurie darbuotojai nerimauja, ar po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui neleisti vasarą atostogauti.
„Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti“, – informuoja VDI.
VDI primena, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę).
Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.