Ar dėl karantino gali būti pratęstos atostogos po liepos 1 d.?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiasis specialistas Šarūnas Orlavičius primena, kad atostogas, kurios sukauptos per trejus metus iki naujojo Kodekso įsigaliojimo, galima išnaudoti iki šių metų liepos 1 d. Po šios datos sukauptos atostogos, kurios viršija laiką, pradings.
„Nenorėčiau suabsoliutinti, kadangi žinome, kokia situacija buvo Lietuvoje ir dar šiuo metu yra. Mūsų pozicija – jeigu darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis dėl objektyvių priežasčių, galbūt karantinas daro įtaką ir apriboja pasirinkimo laisvę, tokiu atveju neapsiribojame liepos 1 diena ir atitinkamai tą laiką pratęsiame, kad darbuotojas galėtų pasinaudoti atostogomis ir vėliau“, – „Delfi dienoje“ komentavo VDI atstovas.
Jis pažymi, kad įtraukiamos ir kitos priežastys, nebūtinai karantinas, dėl kurių darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis. Anot Š. Orlavičiaus, atostogų terminas gali būti pratęstas ir po liepos 1 d. dėl objektyvių priežasčių.
„Bendrai paėmiau karantino situaciją, nes tai globalesnis reikalas, bet būtų galima vertinti individualius atvejus. Galbūt daug vaikų gimsta, tad gali būti ilgos vaikų priežiūros atostogos ir kitos situacijos“, – aiškina pašnekovas.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentę Daivą Čibirienę nustebino VDI pozicija, kad dėl karantino gali būti pratęsiamos atostogos po liepos 1 d., kaip pažymi, iki neaišku, kada.
„Darbo kodekse nėra taip pasakyta ir nėra pasakyta, kad darbuotojas negali atostogauti namuose, kaimo sodyboje ar dar kažkur. Manau, kad teismai pasakys, kad tokia darbo inspekcijos pozicija – neteisinga, nes taip nenurodyta Kodekse“, – laidoje kalbėjo D. Čibirienė.
Kada atostogos pradings?
Ji pažymi, kad DK nurodyta aplinkybė, kada atostogos gali būti pratęsiamos, – jei darbuotojas negalėjo atostogauti dėl darbdavio kaltės. Jei darbuotojas kreipėsi į darbdavį, ir jis atostogų nesuteikė.
„Bet jei darbdavys klausė, ar tu nori atostogauti, bet jis specialiai nėjo atostogų, kalbame apie kitus dalykus. Nėra taip paprasta, pavyzdžiui, jei darbuotojas turi darbo stažą, kuris prasideda 2016 m. birželio 30 d. arba anksčiau, atostogos nusibrauks, jei jis turėjo neišnaudotų atostogų liepos 1 d., ir tos atostogos „velkasi“ iš pačių pirmų metų. Šiuo atveju jam nusibrauktų gana daug – 20 darbo dienų.
Anot jos, jeigu toks žmogus įsidarbino 2016 m. liepos 1 d., situacija keičiasi. Asmenys, kurie pradėjo darbą 2016 m. liepos 1 d. ir neatostogavo, turi laiko iki gruodžio 31 d. išnaudoti 40 darbo dienų atostogų.
„Darbo inspekcija aiškina, kad įsidarbinęs liepos 1 d. jis įgyja teisę atostogoms tik po pusės metų. Vadinasi, 2017 m. sausio 1 d. jam atostogų „nubraukimą“ nukelia savo išaiškinimu. Tokiam asmeniui jokios nepanaudotos atostogos liepos 1 d. „nenusibrauks“. Jos dings tik 2020 m. gruodžio 31 d., jeigu iki tol nepanaudos atostogų, sukauptų 2016 ir 2017 metais.
VDI atstovo Š. Orlavičiaus teigimu, karantinas pats savaime nebūtinai gali lemti objektyvią priežastį nukelti sukauptas atostogas.
„Dirbant nuotoliniu būdu taip pat galima atostogauti. Čia galbūt susiduriame su kitomis aplinkybėmis, kai reikia žiūrėti, kokia atostogų paskirtis. Jei jos skirtos pailsėti ir susigrąžinti darbingumui, galbūt buvome suplanavę kažkur vykti, bet šiuo metu negalime, tai karantinas ne visada tai gali sąlygoti, tačiau gali sudaryti prielaidas, dėl ko objektyviai atostogomis negalime pasinaudoti“, – pažymi pašnekovas.
Kodėl darbuotojai sukaupia daug atostogų?
Anot LBAA prezidentės, įvairios baimės verčia žmones neimti atostogų, tad kai kurie darbuotojai jų yra prikaupę ne vieną dešimtį. Tačiau kai kurie neima atostogų dėl darbdavio kaltės.
„Dažnesnė situacija, kai darbuotojai neina atostogauti, nes nebemoka, kaip reikia atostogauti, bijo palikti darbo vietą atostogų metu, bijo, kad atostogaujant paaiškės, kad be jų įmonė negali gyvuoti.
Būna ir darbdavio kaltės, kai darbdavys neišleidžia atostogauti, negeba suorganizuoti darbo, kad jis galėtų pailsėti tada, kai jis nori ir paprašo.
Būna situacija, kai darbuotojai turi pirmenybę atostogauti ir jie pasirenka geriausius laikus, ir kitiems lieka laikai, kurie nesutampa su vaikų ar sutuoktinio atostogomis, tad jis neatostogauja, nes vienam liūdna.
Dažnai būna, kad susikaupia, – iš tikrųjų darbuotojas atostogavo, nes jis dirbo nuotoliniu būdu, ir darbdavys nesuprato, kad jis atostogavo“, – galimas priežastis vardija D. Čibirienė.
Kada naudingiausia keliauti atostogų?
LBAA preizdentė pažymi, kad atostoginiai yra skaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį. Jei jis visus metus išlieka nepakitęs, tada geriausia atostogauti tą mėnesį, kuris turi daugiausiai darbo dienų.
„2020 m. mums liko du geriausi mėnesiai – liepa ir rugsėjis. Pavyzdžiui, pernai rugsėjis buvo neutralus mėnuo – jei atostogavote, alga, kokia buvo prieš mėnesį, tokia liko ir rugsėjį.
Šiemet pats blogiausias likęs mėnuo yra lapkritis – šį mėnesį eidami atostogauti gausite mažiausius atostoginius, jei alga yra nuolatinė. Mažiau blogas – gruodis. Jis visada yra blogas atostogoms, nes turi nedaug darbo dienų, nors pats mėnuo yra ilgas. Pernai jis buvo pats blogiausias mėnuo atostogoms.
Priklausomai nuo pasirinktų mėnesių, atlyginimas gali būti 3-4 proc. didesnis arba mažesnis.