„Lietuvos gyventojai pokyčių naudą pajus keliaudami ir atsiskaitydami kortele Europos Sąjungoje ne euro zonos valstybėse. Tikriausiai ne vienam kelionėje yra tekę sukti galvą, kokia valiuta atsiskaityti, kai pardavėjas pasiūlo pasirinkti vietinę valiutą ar eurus. Dabar informacija bus pateikiama taip, kad vartotojai galėtų aiškiai palyginti taikomus mokesčius ir pasirinkti pigesnį variantą“, – sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.
Atsiskaitant ne eurais, suma kitos valstybės valiuta perskaičiuojama į sumą eurais, t. y. mokėtojo sąskaitos valiuta. Keitimo paslaugas gali pasiūlyti mokėtojo bankas arba prekybininkas. Ir vienas, ir kitas turi vienodai pateikti informaciją apie mokėtojui tenkančias valiutos keitimo išlaidas kaip valiutos keitimo antkainį, kuris išreiškiamas procentais nuo Europos Centrinio Banko (ECB) skelbiamo valiutos keitimo kurso.
Kartu prekybos vietoje (įskaitant bankomatą) mokėtojui turi būti pateikiama mokėtina suma vietine valiuta ir suma eurais, pavyzdžiui, 100 zlotų lygu 24 Eur, tokiu atveju valiutos keitimo antkainis – 2,3 proc.
Mokėtojo bankas apie savo taikomą valiutos keitimo antkainį turi informuoti sutartyje, skelbti interneto svetainėje, kainininke, internetinės bankininkystės sistemoje. Tokia informacija padės mokėtojui palyginti siūlomą valiutos keitimo kainą ir pasirinkti palankesnį variantą, kai, atsiskaitant mokėjimo kortele ar pasiimant grynųjų pinigų iš bankomato, valiutos keitimą siūlo atitinkamai prekybininkas arba bankomatą aptarnaujantis paslaugų teikėjas. Be to, pirkėjas visada turi teisę pasirinkti mokėti vietine valiuta, pardavėjas negali vienašališkai pakeisti valiutos.
Valiutos keitimo kurso skaidrumo reikalavimai taip pat galioja ir atliekant mokėjimus ne eurais internetu arba programėle. Inicijuojant mokėjimą, mokėjimo paslaugų teikėjas turi informuoti mokėtoją apie pinigų pervedimui taikomus visus tiesioginius ir netiesioginius valiutos keitimo paslaugos mokesčius.
T. Karpavičiaus teigimu, tam, kad šis reikalavimas būtų įgyvendintas tinkamai, mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų parodyti valiutos keitimo paslaugos mokesčius kaip mokesčius, susidarančius dėl taikomo valiutos keitimo kurso, viršijančio naujausią ECB paskelbto pagrindinio valiutos keitimo kursą.
Mokėtojui taip pat turi būti nurodoma bendra pervedimo suma su visais mokesčiais eurais ir suma, kuri bus pervesta gavėjui jo valiuta. Toks informacijos pateikimo būdas leis mokėtojui pamatyti ir, prireikus, palyginti visas su mokėjimu susijusias valiutos keitimo išlaidas.