Maitinimo ir viešbučių sektoriuje atlyginimai per metus augo bene sparčiausiai – kone 16 proc. Ne išimtis ir šis 31 darbuotoją turintis restoranas.
„Tikrai visiems kilo – 15, gal net 18 procentų“, – sako Lilia Klimkevičienė, „Bernelių užeigos“ vadybininkė.
Kelti algas darbuotojams teko ir dėl infliacijos, ir dėl konkurencijos.
„Tikrai negalime taupyti darbuotojams, nes jų trūkumas – labai didelis, kvalifikuotų darbuotojų nėra labai daug“, – pasakoja restorano atstovė.
„Sodros“ duomenimis, algos sparčiausiai augo administracinėje ir aptarnavimo veikloje (16,5 proc.) ir pasiekė 1100 eurų „popieriuje“.
Antroje vietoje – informacijos ir ryšių sektorius (16,3 proc.). Čia alga kilo iki 2800 Eur „popieriuje“.
„Aptarnavimo veikloje yra daugiau uždirbančiųjų iki minimalios mėnesinės algos ir daugiau sprendžiama kaip konkuruoti su socialinėmis išmokomis, kai informacijos ir ryšių veikloje didėjančios darbo pajamos daugiau susijusios su didėjančia specialistų paklausa“, – aiškina „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
Sveikatos priežiūros ir socialinis darbas, statybos ir žemės ūkis nesulaukė tokio spartaus atlyginimo kilimo. Jų darbuotojų algos per metus kilo lėčiausiai – nuo 9 iki 11 proc.
Vidutinės darbo pajamos nuo pernai birželio iki šių metų birželio augo 14 proc. ir pasiekė 1100 eurų į rankas. Tačiau pajamos augo lėčiau nei kainos. Infliacija kurį laiką perkopusi 20 proc.
„Tai yra mažiau nei infliacija, bet tai vis tiek parodo, kad darbo rinka – labai stipri. Iš darbo rinkos rodiklių, jei nujaustume sunkmetį, tai pirmas rodiklis, kuris nukentėtų, būtų atlyginimai“, – pažymi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Liūdnai nusiteikę ir gyventojai.
„Duoną valgysim jau be sviesto“, – sako vilnietis.
„Liūdna, kad visur mieste kainos kyla. Ką savaitgaliais veikti? Net pigiausias alus tuoj bus po 3 eurus, kai būdavo po 2,5 euro. Liūdna“, – sako kitas praeivis.
„Elektros kaina padidėjo 3 kartus. Atlyginimas mano tiek nepadidėjo“, – stebėjosi moteris.
Nemažėja atotrūkis ir tarp regionų. Didžiausiomis algomis gali pasigirti Neringos, Vilniaus, Kauno, Palangos ir Klaipėdos gyventojai, mažiausias pajamas gauna Kalvarijos, Kelmės, Pagėgių ir Jurbarko gyventojai.
„Savivaldybėse, kuriose gyventojai uždirba didžiausias pajamas, 44 proc. pajamos didesnės nei tų, kurie uždirba mažiausias pajamas“, – pažymi „Sodros“ atstovė.
Galbūt augančias pajamas šiemet matome jau paskutinį kartą. Ekonomisto teigimu, dėl gresiančios pasaulio recesijos darbdaviai mėgins išsaugoti darbo vietas, o ne algas.
Algų karpymas gresia apdirbamosios pramonės, transporto, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuose.
„Dėl energetinės krizės ir dėl blogėjančios situacijos eksporto rinkose, manau, kad antrą šių metų pusmetį atlyginimai sparčiai nedidės. Būtų jau geras rezultatas, jei jie nemažėtų“, – komentuoja A. Izgorodinas.
Visas LNK reportažas: