Tokia idėja kilo pajūryje gyvenančiai Dovilei. „Žinant absurdiškas pieno supirkimo kainas, noriu padėti močiutei prisidurti šiek tiek prie pensijos. Siūlau šviežią, saugų karvutės pieną po 80 centų už litrą. Karvės melžiamos kiekvieną rytą, pienas išvalomas specialia įranga, todėl tikrai saugu jį gerti. Gaila močiutės ir senelio, kurie, nors sveikatos turi vis mažiau, keliasi kiekvieną ankstų rytą bei vakarą ir važiuoja į laukus dėl kelių eurų. Pieno supirkimo kaina yra 10 centų už litrą. Vadinasi, už 10 litrų supirkėjams parduoto pieno seneliai gauna vos eurą, kai parduotuvėje pieno litro kaina prasideda nuo euro“, – skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino Dovilė.

Ji žadėjo, kad perkantiems didesnį kiekį, bus taikomos nuolaidos. Pienas bus atvežamas į Palangą ir Klaipėdą.

„Kai pamačiau, kaip mano seneliai vargsta dėl tų kelių eurų, kuriuos gauna iš supirkėjų, gimė tokia mintis, kad pieną būtų galima parduoti tiesiai žmonėms. Nauda abipusė – žmonės mokės pigiau nei parduotuvėje, o mano seneliai gaus daugiau nei iš pieno supirkėjų“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos teigimu, vos per kelias valandas nuo tada, kai ji paviešino tokį skelbimą, telefonas netilo – žmonės domėjosi, kur galima įsigyti pieno.

„Sutarėme kelias vietas, kur pieną atvešiu, nes po namus tikrai neketinu vežioti, juk ir kuras kainuoja, ir laiko daug reikia. Močiutė jau prašė pasiteirauti žmonių, ar būtų poreikis, jei ji kartą ar kelis kartus per savaitę į sutartą konkrečią vietą atvežtų pieną, o žmonės ateitų su savo tara ir jį pirktų. Matome, kad parduoti pieną žmonėms yra kur kas geresnis būdas nei supirkėjams. Seneliai juk tas karves ir laiko tam, kad prisidurtų prie pensijos, o ne tam, kad pensijas išleistų karvių išlaikymui, kai jokio uždarbio nėra“, – aiškino Dovilė.

Tačiau ji prisipažino bijanti, kad tokią prekybą greitai gali susekti ir uždrausti atitinkamos valdiškos institucijos.

„Seneliai augina penkias karves. Jau seniai juos įkalbinėju jas parduoti, nes sveikatos mažėja, o jas reikia prižiūrėti. Dar suprasčiau, jei pieno supirkimo kainos būtų normalios ir seneliai tikrai galėtų bent kiek prisidurti prie pensijos, bet dabar jie veikiau patiria nuostolių nei uždirba. Neabejoju, kad dar keli mėnesiai ir karves seneliai parduos, nors jiems ir skaudu, nes jie įpratę laikyti gyvulių“, – kalbėjo pašnekovė.

Lietuvoje pasipiktinimas dėl pieno supirkimo kainų netyla nuo praėjusių metų pradžios, kai pieno supirkėjai sumažino ir taip nedideles kainas.

Šiuo metu ūkininkai, atsižvelgiant į tai, kiek pieno per mėnesį parduoda supirkėjams, už jo litrą gauna nuo 8 iki 15 centų.

Teigiama, jog pieno supirkimo kainos nuolat mažinamos, nes 2015 m. balandžio 1 d. buvo panaikintos kvotos ir visos Europos Sąjungos šalys pradėjo tam iš anksto ruoštis didindamos savo bandas. Kai didžioji dalis šalių išsididino savo bandas, automatiškai susidarė pieno perteklius, žaliavinio pieno kiekis išaugo iki nematytų aukštumų. Visa tai ir sukėlė, jau galima sakyti, ir pasaulinę krizę, ne tik Europos.

Neapsikentę varganų pieno supirkimo kainų ūkininkai gegužės 10 dieną buvo surengę akciją – Vilniuje ir Rokiškyje pieną žmonėms dalijo nemokamai. Tokia akcija norėta atkreipti dėmesį į tai, kiek galutinės pieno produkto kainos atitenka pieno gamintojams, nes parduotuvėje pieno litras kainuoja apie eurą.

DELFI primena, kad pieno gamintojai dėl labai mažų pieno supirkimo kainų Vilniuje protestavo kovo 30 d. Skaičiuojama, kad šalyje yra daugiau nei 50 tūkst. pieno ūkių. Apie 95 proc. – smulkieji, kurių ūkiuose yra iki 20 karvių.

Kovo pabaigoje Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis norėta įpareigoti pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus už toną pieno, o tarpininkus – ne mažiau kaip 130 eurų. Vėliau nustatyta, kad ypatingos skubos tvarka priėmus pakeitimus buvo pažeisti Seimo statuto nuostatai ir pataisos neįsigaliojo. Jos buvo grąžintos iniciatoriams tobulinti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (331)