Rinkos prognozuoja, kad artimiausio ECB valdančiosios tarybos posėdžio metu sausio 30 d. palūkanos bus koreguojamos paskolų turėtojų naudai.

Finansinė našta daugumai mažės

Susiję straipsniai

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas paskaičiavo, kiek kiekvienas ECB palūkanų normų mažinimas turėtų sumažinti lietuvių būsto paskolų mėnesio įmokas.

„Pagal mūsų skaičiavimus, vienas bazinių palūkanų mažinimas 0,25 procentiniais punktais euro zonoje vidutinę būsto paskolą atpigina maždaug 40 eurų. Vidutinės būsto paskolos vertė yra apie 100 tūkst. eurų.

Taigi, standartinis gyventojas Lietuvoje, turintis būsto paskolą, gali tikėtis, kad kai sausio mėnesį ECB sumažins palūkanas, šiek tiek vėliau jam dar 40 eurų sumažės vidutinė būsto paskola.

Pagal mūsų skaičiavimus, vienas bazinių palūkanų mažinimas 0,25 procentiniais punktais euro zonoje vidutinę būsto paskolą atpigina maždaug 40 eurų. Vidutinės būsto paskolos vertė yra apie 100 tūkst. eurų.

Aleksandras Izgorodinas

Šiais metais rinka mato 3 arba 4 karpymus: sausio 31 dieną, kovą, nes vasarį nebus posėdžio, balandį ir galbūt dar vasarą bus ketvirtas mažinimas. Manau, kad iki vasaros pabaigos bazinės palūkanos euro zonoje nukris iki 2 proc.“ – aiškino A. Izgorodinas.

Kaip skaičiuoja, tai reikštų, kad iki vasaros pradžios įmoka vidutiniškai galėtų sumažėti apie 120 eurų.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad virš 95 proc. visų Lietuvos gyventojų turi išduotas paskolas už kintamas palūkanas, todėl šie pokyčiai palies didžiąją dalį.

 Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
FOTO: Julius Kalinskas | Delfi

Likę keli procentai, turintys paskolas su fiksuota palūkanų norma, manoma, pokyčių nesulauks.

„Mums tai yra ir gera, ir bloga naujiena. Kai bazinės palūkanos kyla, tai reiškia, kad Lietuvos vartotojai patiria pakankamai didelį paskolų įmokų padidėjimą, bet tas laikotarpis jau yra praeityje.

Dabar bazinės palūkanos euro zonoje mažėja ir toliau mažės – tai reiškia, kad Baltijos regionas ir Skandinavija, Suomija ir kitos šalys, kurios nėra euro zonos šalys, bet kuriose irgi dominuoja būsto paskolos su kintamomis palūkanomis, bus vienos iš didžiausių laimėtojų“, – komentavo ekonomistas.

Pasak kalbinto eksperto, pingančios paskolos skatina didesnį skolinimąsi. O tokią tendenciją Lietuvoje stebi jau nuo praėjusių metų pabaigos. Kad būsto paskolų skaičius auga, rodo Lietuvos banko, „Citadele“ banko duomenys.

„Nuo praeitų metų rudens metinis pokytis jau grįžo į augimą. Lygiai tas pats matosi ir būsto sandorių dinamikoje: butų ir namų sandoriai po truputį kyla. Kyla nuo labai žemo lygio, bet aiškiai matosi, kad būsto rinka nuo kritimo perėjo iki augimo“, – sakė I. Izgorodinas.

Nuotaikos niaukiasi

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako esantis ne toks optimistiškas dėl tolimesnės perspektyvos.

„Europoje vis dar tikimasi kelių mažinimų, vasaros pabaigoje EURIBOR turėtų nusileisti žemiau 2 proc., tačiau finansų rinkos lūkesčiai rodo, kad neapibrėžtumas yra labai didelis ir galimi įvairūs scenarijai, – teigė ekonomistas. – Tą patį sako ir centriniai bankai, kurie nenori nubrėžti kažkokių prognozių į ateitį, tą daryti vengia. Iš esmės, finansų rinkos šiuo metu galvoja, kad rudenį arba ateinančią žiemą palūkanos gali būti šiek tiek kilstelėtos.“

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
FOTO: Karolina Gudžiūnienė | Delfi

Tai, anot pašnekovo, nemaža dalimi susiję su JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika ir euro zonai skirtų muitų įvedimo planais. Pasaulinė prekyba ir Vokietijos ekonominė padėtis taip pat turės įtakos centrinių bankų veiksmams.

Kiek lietuviams mažės būsto paskolos mėnesio įmokos? Kadangi vidutinė būsto paskola siekia beveik 120 tūkst. eurų, skaičiuojama, kad vienas 25 bazinių punktų mažinimas paskolos mėnesio įmoką gali sumažinti 25 eurais.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad ne tik tarpbankinės palūkanų normos sudaro palūkanų mokėjimą, taip pat yra taikoma ir bankų marža, kuri yra pakankamai ženkliai sumažėjusi. Ji per 5–6 metus sumažėjo nuo 2,4 proc. iki 1,7 proc. Tai taip pat padeda gyventojams sumažinti mokėjimus ar refinansuojant seną paskolą, ar imant naują paskolą.

Taigi, jei turime 120 tūkst. eurų paskolą, tai bendra mėnesio įmoka siekia maždaug 430 eurų per mėnesį.

Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamasis turtas
FOTO: ELTA / Žygimantas Gedvila

Tai gyventojams yra gana nemažas skirtumas, prisimenant laikus, kai įmokos buvo aukščiausiame lygyje. Tarkime, 2023 m. spalį buvo mokama 590 eurų.

Nuo to laiko iki šiandien dienos suma sumažėjo 160 eurų, tačiau manoma, kad jau vasarą 430 eurų siekianti mėnesio įmokos suma kris iki 360 eurų“, – komentavo Ž. Mauricas.

Įvertino D. Trumpo pareiškimus

Pasaulio ekonomikos forume, praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos, D. Trumpas pareiškė reikalaujantis, kad būtų „nedelsiant“ sumažintos palūkanų normos.

Kaip skelbė Elta, D. Trumpas sakė, kad norėtų, jog palūkanos sumažėtų „smarkiai“, o joms kristi turėtų padėti mažesnės naftos kainos. Palūkanų normos esą bus mažinamos, padidinant energijos išteklių gamybos apimtis, o jei prireiks – kalbėsis su šalies centriniu banku.

„Naftai pingant, sumažės kainos, – aiškino jis. – Tada nebebus infliacijos ir palūkanos ims mažėti.“

Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas
FOTO: RS/MPI/Capital Pictures | Scanpix

Tokią retoriką įvertinęs A. Izgorodinas mano, kad šis pasisakymas rodo vienintelę riziką JAV ekonomikos augimo perspektyvoje. „Kadangi Amerikos ekonomikos ciklas yra labai stiprus, įvairūs išankstiniai rodikliai rodo, kad Amerikos ekonomika tik stiprėja ir kitas dalykas gali būti, kad infliacija kurį laiką Amerikoje liks labai aukšta.

Tai su tokia stipria ekonomika ir tokia infliacija kalbėti apie bazinių palūkanų mažinimą, pasakysiu tiesiai šviesiai, yra šiek tiek neatsakinga. Rinkos šiais metais nemato praktiškai jokių bazinių palūkanų „karpymų“ Amerikoje“, – mintimis dalijosi jis.

Ekonomistas tikino, kad D. Trumpas, minėdamas mažėsiančias naftos kainas, buvo tik iš dalies teisus. Viena vertus, JAV ekonomika naftos kainų pokyčius jaučia tą patį mėnesį, kai Europą kainų korekcijos ir įtaka infliacijai pasiekia gerokai pavėluotai.

Net jei bendra infliacija Amerikoje sulėtėtų, tai nereiškia, kad JAV centrinis bankas pradėtų masiškai „karpyti“ palūkanų normas.

Aleksandras Izgorodinas

„Jei D. Trumpui pavyks sumažinti naftos kainas ir sulėtinti infliaciją, gali būti, kad tai JAV centrinį banką privers sumažinti bazines palūkanas.

Bet jis iš dalies yra neteisus. JAV centrinis bankas, darydamas sprendimus apie palūkanų „karpymą“, vadovaujasi ne bendru infliacijos rodikliu, o niuansais: pavyzdžiui, paslaugų infliacija, be energetikos. Naftos kainos šioje situacijoje nelabai paveiktų šiuos rodiklius, nes jie yra labai priklausomi nuo darbo rinkos.

Net jei bendra infliacija Amerikoje sulėtėtų, tai nereiškia, kad JAV centrinis bankas pradėtų masiškai „karpyti“ palūkanų normas“, – patikino A. Izgorodinas.

Apie tai „Delfi“ kalbėjo ir Ž. Mauricas, kuris teigė, jog rinkos prognozuoja vieną palūkanų mažinimą arba visai nė vieno.

Pasak jo, pagrindinė priežastis, lemianti palūkanų normų nemažinimą yra ne infliacija, o tai, jog bus siekiama išlaikyti augančią JAV ekonomiką. Todėl dar kurį laiką ten laikysis aukštesnės palūkanų normos.

„Priešingu atveju, ekonomikos perkaitimas gali būti dar didesnis“, – pridūrė banko ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)
Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės