„Praradome pinigus, bankas vangiai eina į komunikaciją ir kaltina sąskaitos nepriežiūra. Kaltė taip, yra, nes mes pasitikėjome banku ir jo saugumu, deja‟, – įrašą socialiniame tinkle pradeda J. Čekuolis.
Daugiau kaip šimtas keistų operacijų
Jordanijoje esantis J. Čekuolis „Delfi‟ pateikė šias aplinkybes: 2021 metų balandį prasidėjo neautorizuoti mokėjimai iš debetinės kortelės įvairioms internetinėms platformoms. Nuskaitymų dydžiai iš pradžių buvo maži, tačiau išaugdavo iki 200 eurų. Iki debetinės kortelės galiojimo pabaigos tų metų rudenį, jau buvo nuskaityta apie 5,2 tūkst. eurų.
Tuomet esą mokėjimai perėjo į kreditinę J. Čekuolio kortelę, iš kurios pasisavinta apie 2 tūkst. eurų. Iš viso buvo neleistinai nuskaičiuoti 7628 eurai.
„Tie patys neautorizuoti mokėjimai laipsniškai persikėlė į mano kreditinę kortelę. Paskutinieji įvyko, man atrodo, prieš pat mums pastebint kovo 15 dieną, šių metų‟, – sako J. Čekuolis.
Jis stebisi, kad bankui neužkliuvo staiga prasidėjusios neįprastos operacijos ar jų skaičiai. Vyro pateiktais duomenimis, iš viso įvyko 124 transakcijos, iš jų apie 100 – iš debetinės kortelės.
„Buvo labai didelis operacijų skaičius: rugpjūčio 3 dieną – 14 operacijų, rugpjūčio 4 d. – 29 operacijos, rugpjūčio 5 d. – 31 operacijų. Bankas nė karto neparašė.
50 metų vyras pradeda 2021 metais naudotis „Tik Tok‟, „Mountain View‟, „Roblox‟, visokios kvailos platformos – niekas tavęs nepaklausia: telefoną žino, e-paštą žino‟, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, vaikai sąskaita nesinaudojo.
„Bankas teigia, kad gal vaikai naudojosi. Nesinaudojo vaikai. Mes parašėme į visus, iš „Twitch‟ gavome atsakymą, kreipkitės į savo banką, nes mes mokėjimų negavome‟, – aplinkybes pasakoja J. Čekuolis.
Teigia nesinaudojantis tomis platformomis
Operacijų išraše matyti, kad debetinės kortelės atveju prie gavėjo figūravo įrašai „GOOGLE* ROBLOX 94043 Mountain View‟ ir panašūs. „Mountain View‟ buvo daugumoje transakcijų pavadinimų.
Paklaustas, kaip interpretuoja situaciją, J. Čekuolis sako, kad tikrino kompiuterius, bandė išsiaiškinti, tačiau patikino, jog su minėtomis platformomis neturi nieko bendra. Išskyrus, „Roblox“, kuriam dabar vaikas turi savo kortelę. Savo ruožtu, „Twitch“, „Tik Tok‟.
„Patikrinome visus kompiuterius juose nėra jokio judėjimo. Mes inicijuojame visus tyrimus, kas irgi labai įdomu: ne bankas, o mes. Kaip vartotojas neturi tokių galimybių, kaip bankas. Manau, kad buvo nuhakinti duomenys, – kaip, neįsivaizduoju.
Dar svarbus dalykas: nė vienam mokėjimui nevedėme nei generatorių, nei kodų. Nė vienas mokėjimas nebuvo patvirtintas‟, – sakė J. Čekuolis.
Anot vyro, jam aiškinama, kad debetinės kortelės atveju jau galioja senaties terminas, tačiau pats banko klientas įsitikinęs, jog tai yra susiję neautorizuoti mokėjimai – tiek iš debetinės, tiek ir iš kreditinės kortelės, taigi, ir nagrinėjami jie turi būti kartu.
Pasak J. Čekuolio, kreditinei kortelei galioja banko draudimas, kuris šiuo atveju turėtų dengti praradimus ir pinigai esą jau grąžinti „avansu“, o kaip bus su debetine, nežinia. Kreiptasi ir į policiją.
Dalis pavedimų vyko mažomis sumomis, kurios gali „praslysti‟.
„Ir staiga į vidurį įsimeta po 100 eurų, po 200 eurų. Ir bendrai tokia suma ir susidaro. Noriu pasakyti dar svarbų dalyką: kaip kortelės turėtojas, aišku, privalai sekti ir labai kruopščiai stebėti, kas vyksta tavo sąskaitoje, bet lygiai taip pat atsakomybę turi nešti ir bankas. Visos bankų reklamos skelbia „ateikite pas mus, jūsų pinigai bus saugūs‟.
Aš banko klientas esu apie 20 metų. „Swedbanke‟ pas mane yra viskas: pensijų kaupimas, sveikatos draudimas, investicinis gyvybės draudimas, santaupos. Dirbu užsienyje amerikiečių organizacijoje, man atlyginimas ateina į „Swedbank‟ sąskaitą‟, – sako J. Čekuolis.
Bankas rekomenduoja periodiškai tikrinti sąskaitą
„Swedbank‟ komentare „Delfi‟ rašo, kad komentuoti, ar klientas nurodė teisingas faktines aplinkybes, dėl gyventojų duomenų apsaugos ir banko paslapties apsaugos reglamentavimo bankas negali.
„Kiekvienu atveju gavus kliento pretenziją ginčytinų operacijų aplinkybės yra tiriamos individualiai, apie tyrimo eigą ir rezultatus klientai informuojami asmeniškai be trečiųjų šalių įsitraukimo‟, – sako Bankas dėl saugumo sumetimų negali komentuoti banke naudojamo neteisėtų mokėjimo operacijų monitoringo veikimo principų‟, – sako banko atstovas Saulius Abraškevičius.
Tai svarbu, nes interneto žaidimai, jų papildymai ir kitos įvairios internete užsakomos tęstinės mokamos paslaugos teikiamos pagal kortelės registravimo interneto puslapyje metu nurodytas sąlygas‟, – teigia banko atstovas.
Pasak jo, tokiu atveju nebereikalaujama, kad kortelės naudotojas kas kartą kiekvieną operaciją papildomai patvirtintų su turima prisijungimo prie interneto banko naudojama priemone. Dėl šios priežasties esą labai svarbu nuolat, tai yra, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, pasitikrinti savo sąskaitos išrašą, ar nėra įtartinų mokėjimų operacijų.
„Jei atsiskaitoma naudojantis prie Google paskyros registruota mokėjimo kortele (operacijos detalėse visuomet bus rodoma informacija GOOGLE*), apie kiekvieną atsiskaitymą klientas yra informuojamas Google nustatyta tvarka, tad tai leidžia sekti mokėjimus realiu laiku ir nustatyti bet kokius įtartinas mokėjimus.
Klientai ir jų šeimos nariai gali prisijungti prie savo Google paskyros ir susipažinti su išsamia informacija apie prie jo Google paskyros pridėtomis mokėjimo kortelėmis įvykdytas operacijas. Klientams taip pat rekomenduojame naudotis banko išmaniosios programėlės automatine pranešimų funkcija, kai apie bet kokį lėšų judėjimą sąskaitoje klientui pranešama‟, – rašoma „Swedbank‟ komentare.
S. Abraškevičius pažymi, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai mokėtojams nustato pareigą kreiptis dėl ginčijamų mokėjimo operacijų nepraleidus 13 mėnesių nuo lėšų nurašymo dienos termino.
„Mokėtojas, kuris pageidauja pasinaudoti galimybe ginčyti mokėjimo kortele inicijuotas operacijas, pagal tarptautines mokėjimo kortelių organizacijos nustatytas taisykles, turėtų į banką kreiptis nepraleidęs kortelės sutartyje numatyto 60 dienų termino nuo ginčijamos operacijos iniciavimo dienos arba per 60 kalendorinių dienų nuo numatytos paslaugų suteikimo/prekių pristatymo datos, jei ši data yra vėlesnė, nei ginčijamos mokėjimo operacijos data.
Jei mokėtojas kreipiasi vėliau, bankas pagal tarptautines taisykles turi teisę atsisakyti inicijuoti ginčą‟, – teigiama komentare.
Savo ruožtu J. Čekuolis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje žmonės neretai skundžiasi pernelyg atidžiu bankų dėmesiu. Apie tai anksčiau rašė ir „Delfi“.
„Gali susidaryti vaizdas, kad Lietuvoje skundžiasi, kad pernelyg kruopščiai, smulkmeniškai bankai tikrina transakcijas ir blokuoja, kai tik kyla bet koks įtarimas. Bet mūsų atveju situacija stebėtinai priešinga. Būčiau dėkingas, jeigu kas nors man tokį blokavimą būtų pasiūlęs. Per dieną – 31 neautorizuota operacija, įtartinas mokėjimas‟, – sako nukentėjęs žmogus.
Jis pabaigoje leido suprasti turintis vilties, jog situacija išsispręs.
„Jeigu gerai išsispręs, tai padėkosime bankui, o jeigu nekomunikuoja, tai čia yra patikimumo, saugumo klausimas“, – kalbėjo pašnekovas.