Dalį gyventojų prislėgs paskolų našta: banko atstovas paaiškino, ką daryti

Energijos kainų krizė gali sukelti bankrotų ir atleidimų bangą, o netekusiems darbo žmonėms paskolų išmokėjimas kredito įstaigoms taptų rimta problema. Šių institucijų atstovai rekomenduoja dar prieš skolinantis įprasti taupyti. Tarp galimų išeičių siūlo apsvarstyti paskolos termino ilginimą, draudimą, skelbia LNK Žinios.

Pasak LNK, šeši iš dešimties gyventojų sako, kad finansiniai įsipareigojimai jiems jau tampa našta. Ir taip kalba dažnu atveju dirbantys žmonės.

„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu didesnė dalis žmonių susidurs su finansinių įsipareigojimų vykdymo sunkumais, nors kol kas skaičiai to nerodo.

„Per pastaruosius 2-3 metus tas skaičius nėra paaugęs. Tai yra gerai. Žiūrint į priekį – gali būti. Nes ateina šildymo sezonas su didesnėmis sąskaitomis gyventojams, irgi kalbama apie didesnius taupymus įmonėse, žmonės gali būti išleisti iš darbo į prastovas ir panašiai. Bet šiandien mes tokių skaičių nematome“, – sako T. Pulikas.

Jis įvardijo keletą žingsnių, kurių gali imtis klientai, jeigu susidūrė su iššūkiais, tačiau pirmiausia pabrėžė, kad imant paskolą labai svarbu įsivertinti savo poreikius ir galimybes.

„Tą padės padaryti ir bankai, nes vėlgi – mes neskoliname tam, kas negali vėliau grąžinti tos paskolos. Įvertiname tą kritinę situaciją, kas būtų, jeigu būtų, ir panašiai. Pirmiausia – poreikių, galimybių įvertinimas“, – aiškino banko atstovas.

Kaip svarbų finansinio saugumo elementą jis įvardijo dažnai rekomenduojamą 3–6 mėnesių finansinę „pagalvę“ nenumatytiems atvejams.

„Tą irgi reikia padaryti jau skolinantis, pačioje pradžioje, kad liktų tas rezervas, kuris yra, kaip kalbame, nenumatytiems atvejams, galimam nedarbui. Nes jeigu prarandate darbą, jo paieškos gali užtrukti mėnesį, du, tris ir panašiai. Aišku, yra veikianti Lietuvoje socialinė apsauga, ji irgi gyventojams padeda tuo sunkesniu laikotarpiu“, – sako T. Pulikas.

Kilus problemų, jis rekomenduoja nedelsiant kreiptis į finansų įstaigą, iš kurios paimta būsto, vartojimo paskola ar sutarta dėl lizingo. Tuomet jau su banku galima tartis dėl standartinių ar individualių sprendimų.

„Iš tokių standartinių, pavyzdžiui, mokėjimo dienos pakeitimas. Jeigu pas jus keitėsi atlyginimo mokėjimo diena, ar socialinių išmokų mokėjimų diena ir jums ji tampa nebepatogi ir dėl to su smulkiais mokėjimais atsitinka bėdų, galima lengvai pasidaryti.

Kitas sprendimas yra paskolos grąžinimo pailginimas: vėlgi, jeigu jūs norite susimažinti dabartines savo įmokas, pratęsiant paskolos grąžinimo laikotarpį, – jeigu ji buvo išduota 10 metų, galime padaryti 15 metų, – kad tos įmokos sumažėtų“, – vardijo „Swedbank“ atstovas.

Trečiasis sprendimas yra paskolos grąžinimo dalių atidėjimas: sustabdomas paskolos mokėjimas ir mokamos tik palūkanos.

Dar vienas iš sprendimų yra ligos ir nedarbo draudimas.

„Jeigu susergate, negalite dirbti ilgesnį laiką ar netenkate darbo, už jus mėnesio įmokas moka draudimo bendrovė. Tai šiandien pas mus 30–40 proc. klientų, kurie ima naujus kreditus, jie draudžiasi šitu draudimu. Manau, kad jie yra pakankamai saugūs jau dabar“, – sako T. Pulikas.

Lizingo atvejams, pasak jo, patarimai taip pat galioja.

Paklaustas, kiek bankas lankstus priimdamas tokius sprendimus, jis patikino, kad pati kredito įstaiga suinteresuota kliento mokumu.

„Esame lankstūs, kiek tiktai galime, kiek tik klientas yra lankstus ir norintis bendradarbiauti. Nes yra tikrai piktybiškų klientų, su kuriais sunku susitarti, ieškoti sprendimų, tuomet yra sudėtingesni sprendimai“, – kalbėjo T. Pulikas.

Anot jo, tik kraštutiniais atvejais imamasi lėšų išieškojimo, kuris yra griežtai reglamentuotas, o iki tol mėginama tartis su klientais.

Pasidomėjus, ar iškilus problemų bankas pasiima lizingu pirktą automobilį, „Swedbank“ atstovas sakė, kad klientui labiau apsimokėtų parduoti jį pačiam.

„Manau, kad klientas pirmiausia pats bandys pardavinėti tą automobilį, nes kaip taisyklė, automobilio vertė bus didesnė nei lizingo likutis, tai pardavęs automobilį jis atsiskaito su lizingo bendrove ir lieka pinigų turbūt paprastesniam, pigesniam automobiliui“, – sakė T. Pulikas.

Jis pripažino, kad sukaupti minėtą 3–6 mėnesių finansinį rezervą gali būti nelengva, tačiau tai yra labai vertinga praktika prieš skolinantis, nes paskola irgi reikalaus dalies mėnesinių pajamų atidavimo.

„Manau, kad labai geras pratimas prieš skolinantis pradėti taupyti, nes vis tiek paskola yra mėnesinė įmoka, kuri sudarys, grubiai tariant, trečdalį jūsų mėnesio atlyginimo, tad jūs pabandykite tą trečdalį kas mėnesį ir atsidėti, jeigu planuojate kažkokį didesnį pirkinį. 3–5 mėnesius atsidėti tą sumą ir tokiu būdu sukaupsite tą rezervą.

Ir tada skolinatės, turėdami ir tą vadinamą pagalvę, ir kažkokį daiktą, įsigiję su lizingu ar paskola“, – sakė „Swedbank“ specialistas.

Čia galite pažiūrėti LNK video: