Pastebi piktybiškų atvejų
Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, privalomas atlyginimų nurodymas skelbimuose pasiteisino, tik, kaip ji pažymi, dar ne visi darbdaviai jo paiso.
„Patys žiūrėjome skelbimus, dar ne visi griežtai laikosi šio reikalavimo. Manau, reikia laiko, kad Darbo inspekcija fiksuotų ir darbdaviams nurodytų žymėti“, – sako ji.
Dėl šios nuostatos darbuotojams esą yra žymiai patogiau, nes dabar jie įsivaizduoja, į kokią vietą kandidatuoja, o darbdaviams sunkiau išsisukti ir siūlyti mažesnį atlyginimą.
„Pastebime piktybiškų atvejų, kad atlyginimo rėžis būna labai didelis intervalas. Tai darbdaviui suteikia daugiau laisvės pasiūlyti nebūtinai visiems vienodą atlyginimą. Geriau, kad tie rėžiai būtų kuo mažesni, ir darbuotojas tikrai žinotų, kur eina ir už kiek, nes jis, kai ateina į darbo pokalbį, o ten sėdi 4–5 darbdavio atstovai, neturi stiprios derybinės galios. Tai – labai stresinė situacija, ir ne kiekvienas gali pasiderėti ir gerai išsiderėti sau atlyginimą“, – atkreipia dėmesį I. Ruginienė.
Kaip ji pažymi, ši priemonė buvo priimta ne vien tik dėl pačių darbuotojų. Tai – viena iš daugelio priemonių kovai su šešėline ekonomika.
„Ne paslaptis, kad įmonės, ieškodamos statybininkų, nenurodydavo atlyginimo, bet dažniausiai į darbo sutartį įrašydavo minimalų atlygį, o visą kitą mokėjo vokelyje. Ir dabar taip yra. Tačiau skelbime darbdavys negali rašyti, kad mokės minimalų atlyginimą, nes nė vienas statybininkas neateis į darbo pokalbį.
Dabar nori ar ne įmonė turi įrašyti artimą tikrovei atlyginimą. Taip galima surinkti tam tikrų duomenų apie pačią įmonę. Jei skelbimuose nurodoma, kad atlygis – 900 eurų, o sutartyje matai tik minimalų atlyginimą, tai gali įtarti, kad ši įmonė dirba šešėlyje“, – aiškina Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkė.
Darbdaviai mato koreguotinų dalykų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius, svarstant šį siūlymą komitete, anksčiau yra teigęs, kad darbdaviui nieko nereiškia parašyti skelbime didesnį atlyginimą, o pokalbyje pasakyti, kad toks atlyginimas bus tik po trijų mėnesių, praėjus bandomąjį laikotarpį. Taigi tuomet jis šią priemonę vertino kaip perteklinę.
Šiandien jis „Delfi“ pasakoja, kad prieš nuostatos įsigaliojimą iš darbdavių pusės nebuvo itin didelių baimių, tačiau pažymi, kad, kaip ir visos naujovės, turi teigiamų ir kai kada abejotinų dalykų. Taigi šią nuostatą J. Guzavičius vertina teigiamai su tam tikromis korekcijomis.
Pirmiausia, jis akcentuoja piktnaudžiavimą bandomuoju laikotarpiu, bet čia pat priduria, kad toks laikotarpis yra būtinai reikalingas, mat per jį išbandomas ne tik darbuotojas, bet ir pats darbdavys bei darbas.
„Bandomasis laikotarpis tikrai reikalingas ir būtinas. Jei Valstybinė darbo inspekcija mato, kad tuo piktnaudžiaujama, – darbdavys priima vieną darbuotoją, kažkiek palaiko, vėliau jį atleidžia, taip pat vyksta su antru, trečiu darbuotoju, tai inspekcija darbdavio galėtų klausti, kodėl po bandomojo laikotarpio netinka nė vienas darbuotojas, gal pas jus per dideli reikalavimai. Manau, kad toks paklausimas turėtų didžiulį poveikį“, – įsitikinęs J. Guzavičius.
Kaip antrą koreguojamą dalyką, jis nurodo didinamus mokesčius: „Po truputį einame skaidrėjimo kryptimi, bet jeigu mokesčiai bus didinami, manau, kad skaidrumas išnyks, darbdavys bus įremtas į kampą, kai jis neturės, iš ko sumokėti mokesčių, ypač mažos regionų įmonės. Nes šiandien mokesčiai valstybei mokami vienodai ir Vilniaus mieste, ir regionuose.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas priduria, kad atlyginimų skelbimo tvarką vertina teigiamai tų darbdavių atžvilgiu, kurie moka legalius atlyginimus.
„Labai sudėtinga skelbti kažkokią informaciją apie atlyginimą, jeigu jis mokamas vokelyje. Skelbime juk neparašys, kiek bus mokama legaliai, o kiek vokelyje. Šiuo atveju nesąžiningam darbdaviui nepatogu. Pramonininkų konfederacijos nuostata – mokesčiai Lietuvoje turėtų būti mažesni, jie neturėtų taip dažnai – tūkstančiais kartų per metus – keistis. Dėl tokios makalynės labai sunku susigaudyti net ir doram finansininkui ir teisingai sumokėti mokesčius. Čia yra Lietuvos problema, įstatymai turėtų rečiau keistis. Kai mokesčiai bus kaip galima mažesni, daugelis mokės mokesčius“, – įvardija J. Guzavičius.
Anot pašnekovo, trečias koreguotinas dalykas – nelogiškas atlyginimo nurodymas „nuo iki“, mat šiuo dalykų esą darbdaviai bando piktnaudžiauti.
„Jeigu nurodysime atlyginimą – daugiau nei 600 eurų, tai ir milijonas virš 600 eurų gali būti. Šiuo atveju manau, kad turėtų būti labiau konkretizuota. Turėtų būti skelbiamas visas darbo užmokestis, sutartyje nurodomas priedas, kuris turėtų būti paskelbiamas. Jei žmogus žino, kad toks priedas yra, – skelbime nurodoma, kad gali būti velykinis ar kalėdinis, ar priedas už papildomai atliktus darbus, jis turi galimybę išsiaiškinti ir numatyti jį savo darbo sutartyje“, – atkreipia dėmesį jis.
Kitas dalykas, kurį pažymi J. Guzavičius, – darbuotojas darbuotojui nelygu, nes nevienoda jų kvalifikacija, todėl tai turėtų būti numatyta.
„Numatytas atlygis – reikėtų suprasti, kad jis bus pradžioje. Būtų geriau nurodyti pirmų metų ar bandomojo laikotarpio apatinį ir viršutinį rėžį. Tai būtų žymiai konkrečiau. Taip pat turėtų būti trumpai aprašyti pirminiai priedai, pavyzdžiui, 75 proc. nuo pagrindinio atlygio, esant tam tikromis sąlygomis. Skelbimas pailgėtų, bet būtų konkretus“, – komentuoja darbdavių atstovas.
„Nesvarbu, kad darbuotojas laikomas silpnesniąja puse, bet šiuo metu, kai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, kvalifikuoti darbuotojai jau nebėra silpnesnioji pusė. Jie turi galimybę derėtis, ką jie ir daro, ir, manau, kad daug kur susidera. Kalbant apie tuos, kurių specialybė – labai nepopuliari, toje srityje yra didelė bedarbystė, naudotis šia derybų galia jiems visiškai nepriimtina ir jie to nedaro, todėl egzistuoja šiokių tokių problemų.
Daliai nekvalifikuotų darbuotojų nepavydžiu – jiems sunkiau. Užimtumo tarnyba turėtų dar labiau bendradarbiauti su darbdaviais ir ruošti darbuotojus. Kita vertus, tas darbuotojas turėtų pats rodyti iniciatyvą. Per prievartą labai sunku paruošti bet kokį darbuotoją“, – apibendrina pašnekovas.
Nurodomas atlyginimas – nuo 1 iki 5000 eurų
Įsigaliojusi nuostata įpareigojo darbdavius viešai skelbti darbo užmokesčio, bazinio užmokesčio dydį arba tiesiog atlygio intervalą. Darbo paieškų portalų atstovai pastebi, kad įmonės dažniau pasirenka nurodyti atlyginimo rėžį, o ne konkrečią algą. Dažniausiai taip yra dėl keleto priežasčių: dalis atlyginimo yra kintamoji dalis, todėl reali alga priklauso nuo rezultatų arba atlyginimo dydis priklauso nuo būsimo darbuotojo kompetencijos, t. y. aukštesnis rėžis bus pasiūlytas, jeigu specialistas bus aukštesnės kvalifikacijos.
Anot CV-Online rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, dažniausiai fiksuojamas darbdavių „pagudravimas“ – atlyginimą nurodyti itin plačiais rėžiais. Ji pažymi, kad tik įsigaliojus įstatymui atlyginimo intervalo vidurkis buvo 1316–1959 Eur, šiuo metu atlyginimo intervalo vidurkis esą normalizavosi ir sudaro 1484–1502 Eur.
„Tai reiškia, kad pradžioje darbdaviai nevengdavo nurodyti itin didelių rėžių, taip bandydami pritraukti kuo įvairesnių kandidatų, pradedant neturinčiais patirties ir baigiant aukštos kvalifikacijos specialistais, o dabar stengiasi nurodyti tokį atlyginimą, kuris atitinka tiek darbo pobūdį, tiek reikalavimus. Toks pokytis veda link daug tikslingesnių kandidatų“, – aiškina R. Karavaitienė.
Vis dėlto, anot jos, yra nemažai darbo pasiūlymų su itin plačiais atlyginimo rėžiais. Ji pateikia kelis tokių rėžių pavyzdžius, kai siūlomas atlyginimas: 250–1600 Eur, 600–3500 Eur, 900–5700 Eur.
Tiesa, „Delfi“ pavyko atrasti dar įspūdingesnį pavyzdį, kai įmonė savo darbo skelbime nurodė atlygio intervalą nuo 1 iki 5 000 eurų per mėnesį prieš mokesčius. Tokį atlygį verslo plėtros koordinatoriui siūlo įmonė „AnastasiaDate Limited“.
Anot CVbankas.lt vadovo Tomo Toleikio, prieš įsigaliojant įpareigojimui rodyti atlyginimus, buvo nuogąstaujama, jog darbdaviai, siekdami tik formaliai laikytis įpareigojimų, nurodys neracionaliai didelius atlyginimo rėžius, tarkim, itin mažą apatinį rėžį. Tačiau, kaip jis akcentuoja, tai tikrai nepasitvirtino ir nurodomi atlyginimai atrodo racionalūs ir realūs.
Pasak pašnekovo, tiksli atlyginimo suma darbo skelbimų portale nurodoma tik itin mažoje dalyje skelbimų. Daugiausia nurodomas intervalas „nuo“. Nemažai skelbimų turi ir intervalą su abiem rėžiais – „nuo iki“.
Nėra vieno priimto siūlomo atlyginimo formato
„Negana to, darbdaviai atkreipia dėmesį ir į konkurentų skelbimus bei su kai kuriais net ir konkuruoja atlyginimais. Darbo ieškantiesiems tai neabejotinai yra naudinga ir gerina jų derybines pozicijas“, – pastebi T. Toleikis.
CVbankas.lt vadovas atkreipia dėmesį, kad, nors kandidatams aiškiausias ir suprantamiausias pateikimo būdas yra „į rankas“, tačiau toks pateikimas esą turi ir minusų – jis nėra visiškai tikslus, kadangi gali priklausyti nuo darbuotojo konkrečios situacijos.
„Atlyginimas „popieriuje“ yra visuotinai priimtas standartas daugelyje pasaulio šalių. Jis tikslus ir kandidatas gali pasiskaičiuoti atlyginimą „į rankas“ pagal savo konkrečią situaciją“, – komentuoja T. Toleikis ir priduria, kad CVbankas.lt portale darbdaviai gali pasirinkti, kokiu formatu nurodyti atlyginimą – „į rankas“ ar „popieriuje“.
CV-Online rinkodaros vadovės pastebėjimu, darbdaviai nurodo ne tik atlyginimą „popieriuje“, bet ir „į rankas“. Cvonline.lt sistemoje darbo užmokestį atitinkamuose laukeliuose reikia nurodyti „popieriuje“, o papildomoje informacijoje arba skelbimo turinyje įmonė gali nurodyti ir atlyginimą po mokesčių. Be to, anot jos, gerokai išsiplėtė „įmonė siūlo“ skyreliai – įmonės detaliau ir konkrečiau aprašo būsimam darbuotojui siūlomas naudas, atlyginimo paketą.
Skelbimuose atlygius nurodo dauguma darbdavių
CVbankas.lt vadovo teigimu, per pusmetį įvyko akivaizdus pokytis – drastiškai padaugėjo nurodytų atlyginimų darbo skelbimuose. Anot jo, jei prieš pusmetį skelbimų su nurodytais atlyginimais dalis viršijo vos 20 proc., tai dabar atlyginimai nurodyti daugiau nei 90 proc. darbo pasiūlymų.
Dar vieno darbo paieškų portalo CVMarket.lt duomenimis, prieš įpareigojant darbdavius nurodyti siūlomus atlyginimus darbo skelbimuose, apie 41 proc. jų ir taip buvo su viešai matomu atlyginimu. Priėmus nuostatą, apie 70 proc. visų skelbimų yra su nurodyta alga. Taigi skelbimų kiekis su atlyginimais gerokai išaugo, tačiau tai nesiekia 100 proc. Rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė mano, kad per artimiausius mėnesius bent apie 85–90 proc. įmonių turėtų jau nurodyti atlyginimus.
„Visų pirma, yra dalis darbo pasiūlymų, kuriuose ieškoma savanorių ar praktikantų įvairioms organizacijoms. Ten atlyginimas nėra mokamas, todėl ir nėra nurodomas. Taip pat valstybės tarnybos pozicijos turi specifinį atlyginimo nurodymą – pareiginės algos koeficientą, kuris nėra paprastoji skaitinė išraiška, todėl bendrame skelbimų sraute jo nesimato, nors pačiame skelbimo turinyje informacija yra nurodyta.
Dalis darbdavių yra tarptautinės įmonės, kur vidinės taisyklės neleidžia viešinti darbuotojų atlyginimų, todėl kol kas jie atlyginimo nenurodo.
Dar viena įmonių kategorija – didelės įmonės, kur pokyčiai užtrunka ilgiau, skelbimai kol kas nėra nurodomi, tačiau yra dirbama ties tuo klausimu“, – priežastis, kodėl dalis įmonių vis dar nenurodo atlyginimų skelbimuose, vardija R. Tatarėlytė.
T. Toleikis papildo, kad dažnai darbdavys tiesiog nežino rinkos situacijos ir atlyginimo dydis jam paaiškėja tik pamačius kandidatų lūkesčius. Be to, nedidelė dalis atvejų nutinka ir dėl pamiršimo ar nežinojimo, pavyzdžiui, iš naujo aktyvuojant labai seną skelbimą, kuriame nebuvo atlyginimo.
„Darbo ieškantieji taip pat yra nepakantūs įmonėms, nepateikiančioms atlyginimų – jos labai rizikuoja savo kaip darbdavio įvaizdžiu, nes darbo ieškančiųjų akimis tai jau aiškiai suvokiama kaip įstatymų nesilaikymas. Be abejonės, tokie skelbimai praranda dalį kandidatų“, – įsitikinęs pašnekovas.
T. Toleikis pastebi, jog Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aktyviai dirba šiuo klausimu – daug įmonių gauna įspėjimu ir net baudas.
Baudos – iki 880 eurų
Kaip „Delfi“ informavo VDI atstovė, atsakomybė už šios Darbo kodekso nuostatos pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 880 eurų.
„Įsigaliojus Darbo kodekso normai dėl atlyginimo nurodymo darbo skelbimuose, ne visi darbdaviai apie šį naują reikalavimą žinojo, todėl tokių atvejų buvo nemažai. Tačiau šiuo metu stebima, jog tokių atvejų, jei ir yra, tai tik pavienių. VDI ir toliau stebi viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus, reaguoja gavusi pranešimus ar skundus. Jei informacija dėl galimo pažeidimo pasitvirtina, įmonė informuojama apie nustatytą pažeidimą, jai siunčiamas reikalavimas pažeidimą ištaisyti. Taip pat planinių ir neplaninių patikrinimų metu atkreipiamas dėmesys, ar nėra pažeidžiama ši Darbo kodekso nuostata“, – aiškina VDI.
Kaip rašoma VDI komentare, pernai rugsėjį inspekcija įmonėms išsiuntė daugiau nei 400 prevencinių elektroninių laiškų. „Atlikus pakartotinius įmonių, kurioms išsiųsti prevenciniai elektroniniai laiškai, skelbimų patikrinimus, nustatytas teigiamas šių laiškų poveikis – žymus darbo skelbimų su nenurodytu darbo užmokesčio dydžiu sumažėjimas“, – pažymi VDI atstovė.
VDI nuo naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliojimo už skelbimuose nenurodytą darbo užmokestį surašė 15 reikalavimų pašalinti pažeidimus ir 1 administracinio nusižengimo protokolą.