Namie dirba ilgiau nei biure
Nuotolinio darbo tyrimai ne kartą parodė, kad namuose dirbantys darbuotojai yra linkę dirbti ilgiau nei tada, kai dirba biure. Iš dalies dėl to, kad laikas keliaujant į darbą pakeičiamas darbine veikla, taip pat dėl pasikeitusios darbo rutinos ir neryškios ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Dirbant nuotoliniu būdu darbo diena tampa ilgesnė, o vakarai ir savaitgaliai – darbo laiku, rašo Tarptautinė darbo organizacija.
Taip pat buvo atlikta įvairių tyrimų, susijusių su nuotoliniu darbo per pandemiją. Remiantis „Eurofound“ tyrimu, 38 proc. apklaustųjų teigė, kad dirbdami iš namų yra linkę dirbti ilgiau. Kas ketvirtas darbuotojas (27 proc.), dirbantis namuose per karantiną, teigia dirbantis laisvalaikiu, kad atliktų visas savo darbines užduotis.
Lietuvoje darbuotojai taip pat dirba viršvalandžius. „Spinter tyrimai“ duomenis skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: Lietuvoje pirmojo karantino metu 40 proc. darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu. Tačiau 23 proc. iš jų nepaisė darbo valandų, t. y. darbdavys trukdė pietų metu ir po darbo valandų.
Remiantis Darbo kodeksu, už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Darbo perkėlimas į namus ištrynė visas ribas
Komunikacijos srityje dirbanti 28-erių Monika pasakoja maniusi, kad pirmojo karantino metu persikėlus dirbti į namus, toks darbo principas jai puikiai tinka. Ji buvusi daug produktyvesnė, nes namuose buvo tylu, nebuvo biuro šurmulio. Moteris taip gerai ir produktyviai jautėsi, kad manė, jog ir po pandemijos mielai dirbs iš namų. Tačiau po mėnesio ji savo nuomonę pakeitė.
„Tuomet supratau, kad manęs laukia itin sudėtingas periodas. Pradėjau vis vėliau keltis. Darbas prasideda 9 valandą, o aš atsikeliu 10 minučių po 9 val. Tada iškart einu dirbti, bet mintyse save guodžiu: gi aš visad į darbą vėluodavau bent 10 minučių, nieko čia tokio, padirbsiu šiek tiek ilgiau.
Kadangi namai tapo darbu, neberadau laiko pietums – juk esu darbe, reikia dirbti. Jei biure pietūs trukdavo apie 45 minutes, namuose sau leidau skirti apie 15 minučių, nes reikia dirbti, juk ryte ilgiau miegojai, valgyti pasidaryti užtruks“, – pasakoja Monika.
Komunikacijos specialistė net nepastebėjo, kaip pradėjo dirbti iki 20 ar net 22 valandos vakaro. Darbo perkėlimas į namus jai ištrynė visas ribas tarp poilsio ir darbo.
„Nebeturėjau asmeninio gyvenimo, o tik darbą. Apie 21 val. baigdavau dirbti, pasidarydavau vakarienę, nusiprausdavau ir eidavau miegoti. Neliko laiko santykiams, hobiams, net neturėjau kada namų tvarkyti. Blogiausia, kad dėl tokio ritmo pradėjau lėčiau dirbti, o sau tai teisinau, sakydama, kad vis tiek ilgiau padirbsiu“, – tęsia ji.
Šiai situacijai, anot darbuotojos, daug įtakos turėjo ir nerimas, atsiradęs per pandemiją dėl neapibrėžtumo, darbo ir finansinės situacijos: „Dirbdavau lėtai, bet ne iš tingumo, o dėl nemigos ir nuovargio. Skaičiau, kaip šioje srityje dirbantys kolegos yra prastovose, tuo metu ir mano draugas nedirbo. Buvau nežinioje ir mane tai labai veikė, naktimis negalėdavau užmigti. Kadangi atsikėlusi būdavau itin pavargusi, darbus atlikdavau super lėtai.“
Per antrąjį karantiną viršvalandžių nebedirba
Antrojo karantino metu moters situacija pasitaisė, mat ji atskyrė darbo ir namų erdves, mažiau dirba viršvalandžių ir darbą dažniausiai baigia 18-19 val.
„Pasidariau patogią darbo vietą, kurios neturėjau pirmo karantino metu. Per pirmą karantiną dirbau valgomajame, o dabar turiu darbo kambarį. Taip atskyriau poilsio ir namų erdves nuo darbo erdvės. Taip pat supratau, kad noriu turėti gyvenimą ir turiu baigti darbą 18-19 val. Tai mane motyvuoja nevilkinti dalykų.
Iš esmės pakeičiau savo požiūrį į darbą. Anksčiau ryte buvau mažiau produktyvi. O dabar, kad ir iš lovos dirbu, esu produktyvesnė. Pirmojo karantino metu žadintuvas suskambėdavo 7 val. 30 min., o iš lovos išlipdavau tik 9 val., būdavau vis tiek neišsimiegojusi. O dabar keliuosi 8 val. 30 min., iškart prabundu ir žadintuvo neatidedu“, – apie pokyčius savo gyvenime pasakoja Monika.
Nors ir šiuo metu kartais tenka dirbti viršvalandžius, tačiau papildomai darbdavys už juos nemoka. Vis dėlto tuo ji nesiskundžia, mat supranta, kad už darbo ir poilsio režimą ji atsakinga pati.
„Laukiu, kada galėsiu sugrįžti į biurą, nors ten daugiau triukšmo ir kitų dirgiklių. Darbo aplinka įpareigoja ir leidžia turėti asmeninį gyvenimą. Fiziškai atėjusi į darbą suprantu, kad turiu, ko laukti, – kada po darbo greičiau grįšiu namo ir užsiimsiu sava veikla, o ne darbine. Tuo metu namuose ta atskirtis – mažesnė. Kartais neskubi pabaigti darbo iki 18 val., nes jau ir taip esi namuose, neturi, ko laukti“, – pažymi ji.
Europos Parlamentas pasiūlė įteisinti darbuotojų atsijungimą po darbo valandų
Europos Parlamento nariai įsitikinę, kad darbuotojai turi teisę po darbo valandų, taip pat atostogų ar poilsio dienų metu neatlikti su darbu susijusių užduočių: nekelti telefono, netikrinti elektroninio pašto ar kitų elektroninių žinučių. Todėl jie ragina ES valstybes imtis visų reikalingų priemonių, kurios leistų užtikrinti šią teisę, pavyzdžiui, įtvirtinti tai kolektyviniuose darbuotojų ir darbdavių susitarimuose.
Šį klausimą antradienį svarstė ir Trišalė taryba. Posėdžio metu daugumos narių nuomone, teisė atsijungti po darbo valandų darbuotojams reikalinga, tačiau kol kas nesutinka, kad ji būtų įtraukta į Darbo Kodeksą (DK).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė Trišalės tarybos posėdyje trumpai pristatė duomenis: 2019 m. Europos Sąjungoje dirbančių darbuotojų nuotoliniu būdu buvo 5 proc. Tuo metu pernai karantino metu jau 37 proc. darbuotojų pradėjo dirbti namuose.
Karantinas parodė, kad Lietuvoje kyla problemų su darbu iš namų ir viršvalandžiais. „Spinter tyrimai“ duomenimis, Lietuvoje pirmojo karantino metu 40 proc. darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu. Dauguma iš jų ir toliau norėtų dirbti nuotoliniu būdu, bent jau dalį laiko per savaitę. Tačiau 23 proc. iš dirbusių susidūrė su darbo valandų nepaisymu, t. y. darbdavio trukdymu pietų metu ar po darbo valandų.
„Matydamas šią problemą Europos Parlamentas pasiūlė rezoliuciją dėl teisės atsijungti. Jos esmė – užtikrinti teisę darbuotojams atsijungti nuo ryšio priemonių po darbo valandų ir užtikrinti, kad dėl to nekiltų neigiamų pasekmių. Jeigu būtų išimčių, t. y. darbas po darbo valandų, būtų užtikrinamas atitinkamas kompensavimas“, – pažymi V. Baliukevičienė.
Nemano, kad teisę atsijungti po darbo reikia įtraukti į DK
Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sutinka, kad ši problema Lietuvoje egzistuoja, bet nemano, kad dėl to reikėtų keisti teisės aktų.
„Nežinau, ar įrašymas į DK, kad turi teisę atsijungti, staiga suteiks tą teisę. Tikrai nemanau. Čia daugiau yra mentaliteto ir supratimo klausimai. Turiu pasiūlymą Vyriausybei – didelė informacinė kampanija, kuria nusiųstume aiškią žinutę, – baigėsi darbas, kiekvienas turi teisę užsiimti savo asmenine veikla, šeima ar kažkuo kitu. Manau, kad tai turėtų didelį indelį šiame klausime“, – tarybos posėdyje kalbėjo I. Ruginienė.
Ji pridūrė, kad ši problema egzistavo ir iki pandemijos. I. Ruginienė pažymėjo, kad darbuotojo trukdymas nedarbo metu yra aiškūs viršvalandžiai, reglamentuojami Darbo kodekse.
Jai pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius: „Reglamentuoti atskirai DK iš tikrųjų galbūt nereikėtų, bet kalbant apie komunikacinę programą, gal ir neblogai būtų priminti darbdaviams, kurie užsimiršta ir skambina be reikalo žmonėms savaitgaliais ir neleidžia ilsėtis.“
Per karantiną kai kurių profesijų darbas tapo nenormuotas
Vis dėlto kai kurių profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, jog būtina reglamentuoti darbuotojo teisę atsijungti po darbo, mat ypač per karantiną kai kurių profesijų atstovų, pavyzdžiui, mokytojų darbas tapo nenormuotas.
„Yra atvejų, kai mokiniai pamokas pramiega ir prisijungia po pietų. Pati asmeniškai esu gavus ir 2 val. nakties žinutę ir skambutį, kad mokinys norėtų padaryti užduotį: „pasakykite, nuo ko pradėti“. Į šią situaciją įsivelia tėvai su komentarais, kad vaikas (užduoties – Delfi) negavo laiku, kada jis norėjo pagalbos ir pan. Pasakykite, kelintą valandą mokytojas turi baigti savo darbą? Po darbo taip pat tenka dirbti papildomai, sukeliant pamokų medžiagą. (...) Manau, kad klausimas – itin opus ir reikėtų kaip nors jį reglamentuoti ir spręsti galbūt per kolektyvines sutartis. Žmonės nori būti lojalūs ir nutyli šią problemą“, – kalbėjo mokytojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovė Rūta Andriuškevičienė.
Jai pritarė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis: „Pažiūrėkite, juk išvadas teikė Europos Parlamentas, ne koks būrelis ar asociacija. (...) Europos Parlamentas teikia tokias išvadas ir sako – apsaugokite darbuotojus nuo jų persekiojimo skambučiais, užduotimis ir el. laiškais nedarbo metu. Mes pradedame nukrypti į kitą temą, sakome, kad niekur netraukime, nes „DK – šventa karvė ir jos nejudinkime, nieko nedarykime“. Nieko nedarykime, tegul trukdo bet kada ir skambina.“
Svarbiau įgyvendinimas, o ne reglamentavimas
I. Ruginienė pirmadienį laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjo, kad ši problema Lietuvoje iš tikrųjų egzistuoja: „Sulaukiame įvairių užklausų ir skundų tiek pavasarį, tiek ir rudenį. Žmonės teiraujasi, kokios yra taisyklės, reguliuojant darbo ir poilsio režimą, dirbant nuotoliniu būdu. Problema yra labai aktuali, tą pabrėžia Europos Parlamentas.“
„Darbo Kodeksas aiškiai apibrėžia darbo ir poilsio laiko režimą. Mums, darbuotojų atstovams, lyg ir būtų aišku, kad darbo ir poilsio režimas toks, koks buvo taikytas sėdint biure, turi persikelti ir dirbant nuotoliniu būdu. Čia mes daugiau įžvelgiame ne teisės aktų problemą, bet būtent šių teisės aktų nuostatų įgyvendinime. Čia daugiau, matyt, yra mūsų mentaliteto problema, kai mes norime įtikti darbdaviui, būti lojaliais, o darbdavys labiau kursto šį jausmą, kartais ir nurodo, kad atsiliepimas į skambučius ar parašymas laiško gali būti traktuojama kaip lojalaus gero darbuotojo įvaizdis.
Problemos kyla ne tuomet, kai žmogus aiškiai dirba viršvalandžius, tada, be abejo, galima atskirti ir reikalauti apmokėjimo, čia kalbama apie vieną kitą skambutį vakare arba savaitgalį, nes kas čia tokio, jis yra namuose, negali atsiliepti ir išspręsti vieną ar kitą nedidelę problemą. Tada jau su vienu kitu skambučiu matome, kad darbo ir poilsio režimo ribos išplaukia ir dažniausiai darbuotojai pradeda dirbti 24 val. per parą 7 dienas per savaitę, kas akivaizdžiai turi įtakos neigiamai jų sveikatai“, – kalbėjo profsąjungų atstovė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pritarė, kad teisės aktų pakeitimai nėra būtini, mat Darbo kodeksas pakankamai lanksčiai reglamentuoja šiuos santykius ir yra labiau naudingas darbuotojams.
„Darbuotojai savo nuožiūra skirsto savo darbo laiką, dirbdami nuotoliniu būdu, jei tarp šalių nebuvo sutarta kas kita. Jie turi pilną teisę atsijungti tiek el. paštą, tiek nekelti telefono po darbo valandų. Čia papildomo reglamentavimo nereikia“, – sako jis.
V. Šilinskas atkreipia dėmesį, kad esant griežtai reguliacijai, kaip darbuotojas turi dirbti iš namų, daugeliui tai gali sukelti nepatogumų.
„Gal vienas žmogus ryte nori pradėti vėliau, o pabaigti vakare, kitas galbūt nori pasidaryti ilgesnę pietų pertrauką. Kitas galbūt nori ne taip intensyviai dirbti, nes reikia padėti vaikams mokytis. Nemanome, kad reikia nustatyti vieną taisyklę visiems darbuotojams Lietuvoje.
Buvo atliktos pirmo karantino apklausos – 68 proc. darbuotojų sakė, kad jie toliau norėtų dirbti nuotoliniu būdu. Tai reiškia – didžiajai daliai toks darbo režimas tenkina. Kita vertus, suprantame, kad atsiranda problemų ir apie 23 proc. žmonių sakė, kad jiems yra sunku atskirti darbo ir poilsio laiką, tai atsiliepia ir žmonių psichologinei sveikatai. Be perstojo dirbant žmonės pervargsta ir perdega“, – kalbėjo jis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šioje vietoje svarbiau įstatymo įgyvendinimas: „Šiuo atveju sekame, kokia yra pasaulinė praktika. Šioje srityje lyderiauja prancūzai, kurie nusimatę, kad darbdaviai ir darbuotojai turėtų būti susitarę kolektyvinėje sutartyje, kaip yra įgyvendinama teisė atsijungti. Jeigu nėra kolektyvinės sutarties, galbūt nustatyti vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ką tai reiškia, kada darbuotojas gali atsijungti, kada turi kelti telefoną, o kada ne, galbūt net mokymus pravesti vadovams, kad jie netrukdytų darbuotojams po darbo valandų.“
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigia nepastebinti, kad pandemijos metu padidėjo ginčų dėl viršvalandinio darbo. Prašymų dėl darbo ir poilsio laiko (tarp jų ir dėl viršvalandinio darbo organizavimo) pateikiama mažai – mažiau nei 1 proc. visų teikiamų Darbo ginčų komisijos reikalavimų.
Tačiau pasitaiko ir kitų ginčų, susijusių su nuotoliniu darbu. Galimi konfliktai, kai darbdavys netinkamai organizuoja nuotolinį darbą arba atvirkščiai – verčia dirbti nuotoliniu būdu.