Jų paieška dažniausiai apsiriboja registruotųjų laiškų išsiuntimu. Tarp pinigų negavusių žmonių yra ir šimtai anksčiau Kaune veikusių įmonių darbuotojų.
Nesuinteresuoti rasti
Į dienos šviesą šią neįtikėtiną situaciją išvilko Lietuvos prekybos, pramonės, ir amatų rūmų asociacija.
„Jei žmogus skolingas valstybei nors vieną eurą, valstybė daro viską, kad susigrąžintų tą sumą, nors tai kainuoja tris eurus. Kai procesas atvirkščias, valstybė turi grąžinti žmonėms jiems priklausančius pinigus, viskas vyksta kitaip“, − stebėjosi Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas.
Jis tik nuo šių metų yra Garantinio fondo tarybos narys. „Pirmame posėdyje, kuriame dalyvavau, iškilo klausimas, ką daryti su negrąžintomis lėšomis? Kaip tai ką daryti? Reikia grąžinti žmonėms! Neturiu atsakymo į klausimą, kodėl iki šiol to nepadaryta.
Dabar informaciją skelbs Pramonės, prekybos ir amatų rūmai. Ją taip pat pateiksime savivaldybėms ir ieškosime būdų, kaip kartu su savivaldybėmis ar seniūnijomis paskelbti informaciją, kad ją sužinotų žmonės, negavę išmokų“, − savaitraščiui sakė V. Japertas.
Neprivalo aktyviai ieškoti
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos Garantinio fondo administravimo skyriaus vedėja Rasa Pociūnaitė savaitraščiui sakė, kad bankroto administratorius jiems skirtas lėšas perveda asmenimis pagal jų turimas darbuotojų sąskaitas.
„Būna atvejų, kai dalis lėšų nepasiekia adresato. Spėjame, kad daug žmonių yra išvykę iš Lietuvos arba mirę. Noriu akcentuoti, kad šios lėšos yra paveldimos, todėl paveldėtojai turi teisę atgauti jų artimiesiems skirtas išmokas“, − sakė R. Pociūnaitė.
Anot jos, kai bankroto administratoriams pervedamos buvusiems darbuotojams skirtos lėšos, jie paprastai turi per 20−30 dienų jas išmokėti gavėjams.
„Laiko užtenka, nes gavėjų duomenis administratoriai jau turi. Bet laiškai, kaip minėjau, ne visada pasiekia adresatus.
Bankroto administratoriai nėra įpareigoti nustatyti lėšų gavėjų buvimo vietos. Be to, nemanau, kad visiems būtų priimtina, jei kas nors imtų tai daryti ir vaikščiotų, belsdamas į duris. Ar esame bandę kaip nors kitaip pasiekti tuos žmones? Prašėme, kad informaciją apie išmokas skelbtų užsienio lietuvių bendruomenės“, − teigė R. Pociūnaitė.
Dar galima atgauti
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos teigimu, į valstybės iždo bendrąją sąskaitą grąžintos Garantinio fondo lėšos ne vėliau nei per trejus metus nuo jų skyrimo (tų įmonių, kurių bankroto byla iškelta nuo 2013 m. sausio 1 d.) gali būti išmokamos asmenims, kuriems yra skirtos (arba jų paveldėtojams).
Ta pačia tvarka šios lėšos gali būti išmokamos ir anksčiau, dar iki 2013 m. sausio 1 d. bankrutavusių įmonių darbuotojams (ar jų paveldėtojams). Jie lėšas gali atgauti iki 2018 m. sausio 1 d.
Iki šių metų kovo į biudžetą jau grįžo daugiau nei 1,5 mln. eurų, kurie buvo skirti bankrutavusių įmonių darbuotojams. Vien pernai dėl šios priežasties į biudžetą grįžo 161 tūkst. eurų.
Naujiena ir profsąjungoms
Garantinio fondo taryboje yra kelių profesinių sąjungų atstovai. Juos nustebino savaitraščio žurnalisto pateikta informacija, kad bankrutavusių įmonių darbuotojų nepasiekia jiems priklausančios išmokos.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, kuris yra Garantinio fondo tarybos narys, teigė apskritai negirdėjęs, kad skiriamos lėšos nepasiektų gavėjų.
„Mes domimės, kad tos lėšos būtų pervestos įmonėms, ir nesekame, kaip tie pinigai keliauja. Labai įdomiai sakote. Per kitą posėdį pasidomėsiu“, − kalbėjo R. Ramanauskas.
Siūlo domėtis patiems
Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Grinius teigė, kad administratoriai dirba pagal teisės aktus.
„Siunčiame registruotuosius laiškus, pranešdami apie galimas išmokas. Tačiau dalis laiškų nepasiekia adresato ir grįžta atgal. Tada privalome lėšas grąžinti į Garantinį fondą.
Dalis žmonių emigravę, todėl laiškai jų nepasiekia. Mirusiųjų artimieji neretai nesusitvarko paveldėjimo dokumentų, todėl irgi negali gauti išmokų. Kai kurie apskritai nebesidomi tomis skolomis, jas užmiršta. Mes spaudoje skelbiame apie bankroto eigą, skiriamas išmokas.
Kas turėtų skelbti tokią informaciją viešai? Dabar jūs parašysite. Manau, kad žmonės patys turėtų labiau rūpintis jiems priklausančiais pinigais. Niekas geriau už juos to nepadarys“, − svarstė G. Grinius.
Kaip atgauti lėšas?
Asmenys, turintys teisę susigrąžinti jiems skirtas (ar paveldėtas) lėšas, gali kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, el. p. Rasa.Pociunaite@bankrotodep.lt arba tel. (8 5) 249 9341.
Tada reikės užpildyti prašymą išmokai.
Galima kreiptis ir tiesiai į administratorių, jei įmonė nėra išregistruota.
Kas moka į Garantinį fondą?
Į Garantinį fondą mokama 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Šias įmokas moka juridiniai asmenys, išskyrus biudžetines įstaigas, partijas, profesines sąjungas ir religines bendruomenes bei bendrijas, ūkininkai, fiziniai asmenys, besiverčiantys individualia veikla, ir samdomų darbuotojų turintys fiziniai asmenys.