12,52 procento atlyginimo „popieriuje“ sumokama kaip valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos – senatvės pensijai kaupti.
Tačiau jei atlyginimas yra labai didelis ir viršija „Sodros“ lubas, virš jų VSD įmokų mokėti nebereikia – lubos pasiekiamos, kai metinis uždarbis viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Šiemet tai yra 81,2 tūkst. eurų per metus, arba 6,8 tūkst. eurų per mėnesį vidutiniškai (prieš mokesčius).
Tačiau vienas „Delfi“ skaitytojas pasiskundė, kad šis perėjimas nėra visiškai sklandus – tą mėnesį, kai įsijungia „Sodros“ lubos, tarkime, gavus didelę premiją, vis tiek nuskaičiuojami visi 12,52 procento, susidaro permoka, o tada, norint atgauti savo pinigus, tenka laukti iki kitų metų gegužės 31 dienos.
„Iš pradžių darbdavys apskaičiavo tiksliai mokėtiną VSD sumą, bet „Sodroje“ susidarė skola – reikėjo įmokėti VSD ir nuo „Sodros“ lubas viršijančios dalies. Tuomet gautas pranešimas, kad permoka bus sugrąžinta tik iki kitų metų gegužės 31 dienos“, – stebisi „Delfi“ skaitytojas.
Tuo metu, viršijus „Sodros“ lubas, nors VSD mokėti nebereikia, vietoje jo tenka sumokėti didesnį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – 32 procentus, kai įprastai dirbantiesiems taikomas 20 proc. GPM. 32 proc. dydį tenka įmokėti anksčiau, negu bus atgauta permoka iš „Sodros“ – paprastai tai daroma deklaruojant pajamas kitų metų pradžioje.
Pvz., gavus 10 tūkstančių eurų premiją virš „Sodros“ lubų, kai jos pasiekiamos, už tą mėnesį „įšaltų“ 1252 eurų atlyginimo, o VMI tektų sumokėti papildomus 1200 eurų.
„Atrodo, lyg taip valstybė būtų kredituojama“, – vertino pašnekovas. Dar labiau jį stebina, kokia viso to prasmė – nuėmus „Sodros“ tarifą, padidintas GPM tarifas, kam apskritai tai reikėjo keisti.
Dvejonių buvusios reformos prasmingumu kyla ir verslo asociacijų atstovams. Mat įvedant „Sodros“ lubas buvo tikimasi mažesnio aukščiausios kvalifikacijos specialistų apmokestinimo, tačiau, padidinus GPM, viskas liko beveik taip pat.
Šiemet jau bus 8000 asmenų, kurie perlips „Sodros“ lubas, ir jiems susidarys didesnė ar mažesnė permoka.
Paaiškina – data įrašyta įstatyme
„Sodra“ paaiškina, kad VSD įmokų „lubos“ taikomos darbuotojo pajamoms, viršijančioms nustatytą vidutinį darbo užmokestį (VDU) per metus.
„Jei apdraustojo draudžiamosios pajamos pasiekia lubas, tą mėnesį VSD įmokos perskaičiuojamos. Tokiu atveju apie apdraustojo asmens įmokų tarifų pasikeitimą informuojami visi jo darbdaviai/draudėjai. Darbuotojas yra informuojamas per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui. Žinutėje nurodoma informacija apie pasiektas VSD įmokų „lubas“ ir apie grąžintinas per kalendorinius metus sumokėtas didesnes, nei turėta mokėti, įmokas“, – tvarką paaiškina „Sodra“.
Tad darbdaviai negali pasirinkti nemokėti permokos.
Tačiau kodėl nurodoma, kad lėšos bus grąžinamos tik iki kitų metų gegužės 31-osios?
„Įstatymas numato, kad permoka turi būti grąžinta vėliausiai iki kitų metų gegužės 31 d. į asmeninę darbuotojo sąskaitą. Svarbu pabrėžti, kad kalbama tik apie vieno mėnesio permoką – pasiekus VSD įmokų „lubas“, nuo kito mėnesio darbuotojo VSD įmokos nebeskaičiuojamos“, – paaiškino fondo atstovai.
„Sodros“ lubas peržengs 8000 daug uždirbančių darbuotojų
Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius „Sodros“ įmokų „lubos“ jau pritaikytos 1 720 žmonių. Dėl to „Sodra“ negavo beveik 11 mln. eurų įplaukų, palyginti su įplaukomis, kurios būtų gautos, jei „lubos“ nebūtų taikomos.
„Šiemet darbuotojų, kuriems taikomos VSD įmokų „lubos“, bus apie 8 tūkstančiai. Dėl to „Sodra“ negaus apie 30 mln. eurų įplaukų“, – paaiškinama komentare.
Pernai „Sodros“ lubų kartelė dar buvo aukštesnė ir siekė 84 vidutinius darbo užmokesčius, arba 104,3 tūkst. eurų per metus. Pernai viršijus šią sumą įmokos buvo nebepriskaičiuojamos 2212 žmonėms, informavo „Sodra“.
Šiuo metu egzistuojančios VSD įmokų lubos, kurios yra ties 60 VDU, daugiau nebemažės ir jos keisis tik tiek, kiek per metus didės vidutinis darbo užmokestis.
„Kai darbuotojo uždarbis pasiekia VSD įmokų „lubas“, nuo darbo užmokesčio viršijančio lubas VSD įmokos nebėra skaičiuojamos. Lubos netaikomos privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokoms. VSD įmokų lubos taikomos tik darbuotojo VSD įmokoms, darbdavio mokamai įmokų daliai lubos netaikomos“, – teigiama komentare.
Nuo darbdavių mokamų socialinio draudimo įmokų priklauso, kokią pensiją ir socialinio draudimo išmokas gaus žmogus. Tačiau šiuo metu pensijos skaičiavimui naudojamoje formulėje yra limitas – viršijus 60 vidutinių atlyginimų per metus, daugiau pensija nebedidėja.
VMI: sumokėti 32 proc. GPM galima iki gegužės 1 dienos
Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtina, kad į „lubas“ atsirėmę gyventojai didesnį 32 proc. GPM turėtų sumokėti anksčiau.
„Gyventojo per metus gautoms visoms pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių viršijus nuo 2021 m. nustatytą 60 VDU arba 81 162 Eur ribą viršijančiai daliai yra taikomas 32 proc. GPM tarifas. Nuo šių pajamų progresinį 32 proc. GPM perskaičiuoti ir sumokėti pareigą turi pajamas gavęs gyventojas. Tai jis turi padaryti iki gegužės 1 d. pateikdamas Pajamų mokesčio deklaraciją“, – paaiškina VMI.
Darbdavio ir darbuotojo sutarimu progresinį 32 proc. GPM tarifą gali taikyti ir darbdavys išskaičiuodamas arba savo lėšomis sumokėdamas mokesčio dalį kas mėnesį kartu su pateikta Mėnesine pajamų mokesčio deklaracija. Tokiu atveju darbo užmokesčiui iki 81 162 Eur taikomas 20 proc. GPM, o viršijančiai daliai – 32 proc. GPM. Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas pateikti reikia iki kito mėnesio 15 d.
„Atkreipiame dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei 32 proc. GPM taiko darbdavys, už teisingą perskaičiavimą atsakingas yra pats pajamas gavęs gyventojas“, – pabrėžė VMI.
Mokesčių ekspertui atrodo keista praktika
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ mokesčių praktikos partneris Kęstutis Lisauskas stebisi „Sodroje“ įšalančiais pinigais – palaikytų darbdavių pusę.
„Suprantu, kaip tokia situacija galėtų gimti. Bet apskritai, jeigu darbdavys pagal savo apskaitos duomenis mato, kad jau „Sodros“ lubos pasiektos, tai, man atrodo, kad tikrai galėtų laikytis principingos pozicijos ir daugiau įmokų neskaičiuoti ir nemokėti. Tačiau reikėtų pasikelti įstatymą ir pasižiūrėti, negi ten taip kvailai galėtų būti suformuluota. Bet situacija skamba pakankamai proziškai“, – vertina K. Lisauskas.
Jis mano, kad apskritai „Sodros“ lubų sistema yra diskredituota dėl to, kad jas įvedus, mokesčių dydis vienai darbo vietai iš esmės nepasikeitė.
„Jeigu prisimintume, nuo ko prasidėjo „Sodros“ lubų idėja dar senais laikais, ir kaip pajudėjo įgyvendinimas prie valstiečių ankstesnės kadencijos, idėja buvo įvedus „Sodros“ įmokų lubas atpiginti gerai apmokamas darbo vietas, kad Lietuvos darbdaviai būtų konkurencingi regione, turėtų daugiau brangiai apmokamų darbo vietų. Nes ten, kur yra gerai uždirbančių žmonių, jie paskui save kuria krūvą kitų darbo vietų, jie daug vartoja ir pan. Visos pasaulio valstybės nori tokių darbuotojų ir visais būdais bando juos pritraukti“, – prisimena K. Lisauskas.
Tačiau taip neatsitiko – įvedus „Sodros“ lubas, ir panaikinus 12,52 proc. VSD virš jų, mainais atsirado 12 proc. punktų didesnis GPM tarifas.
„Tai pirminės idėjos atžvilgiu rezultatas yra visiškas šnipštas – galutinė darbo vieta, iš esmės, kiek darbdaviui kainavo, tiek ir tebekainuoja. Pasiekta tik tiek, kad iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą perskirstomi mokesčiai. Bet mokėtojų atžvilgiu jokio efekto, jokios elgsenos skatinimo, jokio konkurencingumo – nieko nepasiekė“, – vertina K. Lisauskas.
Vis tik jis vertintų, kad nors perskirstymas ir neatrodo protingas, pertvarka yra logiška tuo aspektu, jog įvedus lubas socialinis draudimas nebėra mokestis.
„Vertinant sistemiškai, socialinis draudimas yra draudimo rūšis – tai nėra mokestis. Todėl ir grindų, ir lubų buvimas yra logiška sistemiškai. Kaip ir bet kurioje kitoje draudimo rūšyje turi būti kažkoks sąryšis su galimu žalos kompensavimu ar galima nauda, tarkim, per senatvės pensiją ar kitas išmokas. Grindys ir lubos bet kurioje sistemoje atlieka šią funkciją. GPM – jau kitas dalykas, jis yra neatlygintinas. Moki tiek, kiek nustato įstatymas, mainais už tai tiesiogiai nieko negauni. Progresinis tarifas, vėlgi, žiūrint atskirai, pagrindžiamas tuo, kad visose civilizuotose pasaulio valstybėse daugiau pajamų gaunantys žmonės, kaip taisyklė, moka daugiau,. Ir ne tik absoliučiu dydžiu, bet ir proporcingai“, – paaiškino K. Lisauskas.
Mokesčių ekspertas apžvelgia, kad kitose valstybėse mokesčių dydžiai gerai apmokamoms darbo vietoms dažnai patrauklesni nei Lietuvoje.
„Kai lyginamės su latviais ar estais, dažnai neatrodome niekuo geriau. Bet mes prasčiau atrodome netgi prieš tokias šalis kaip Italija, Belgija, Portugalija, Jungtinė Karalystė, kurios turi įvairių modelių daug uždirbantiems žmonėms pritraukti, ir nebūtinai iš darbo santykių. Gali tai būti „Sodros“ lubos, gali būti GPM tarifas tam tikram laikotarpiui. Įvairios šalys vienaip ar kitaip stengiasi kovoti dėl talentų, kad savi nepabėgtų ir kad svetimi atvažiuotų. „Sodros“ lubų idėja buvo skirta ir tam dalykui, bet ji nesuveikė“, – apibendrino K. Lisauskas.
Jis pripažino, kad Lietuvoje egzistuoja „gyvulių ūkis“ tuo aspektu, kad didelės įmonės negali savų talentų „paversti akcininkais vienai dienai“, įdarbinti pagal individualią veiklą, ar naudoti kitus šalyje įprastus būdus atlygiui išmokėti taikant mažesnius mokesčius.
„Lietuvoje individualia veikla naudojasi tik privilegijuotos kastos, pvz., ūkininkai, antstoliai, advokatai ir pan. O kaip žinome, nei mokytojai, nei inžinieriai, nei daugelis kitų sričių kvalifikuotų specialistų neturi jokios galimybės. Nekalbant jau apie žmones, kurie save atiduoda viešajam sektoriui – gyvulių ūkio problema niekaip nesprendžiama“, – apgailestavo K. Lisauskas.
Skyrienė: 32 proc. GPM nėra teisinga
Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės neįžvelgia jokio pokyčio darbo vietos kainai dėl anksčiau atliktos reformos.
Ji patikina sulaukianti užsienio investuotojų klausimų, kodėl Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbo jėga apmokestinama daugiausia.
„Natūralu, kad šis darbo jėgos apmokestinimo klausimas grįžta į darbotvarkę. Tai, kad 32 procentus turi mokėti tie, kurie susiję darbo santykiais ir uždirba didesnius atlyginimus, nėra visai teisinga. Mes manome, kad panaikinus 32 procentų dydį ir palikus kad ir didesnį, 27 procentų, vis tiek būtų teigiamas efektas“, – kalbėjo R. Skyrienė ir vylėsi kad į šį klausimą atsižvelgs dirbanti mokesčių darbo grupė.
Šiuo metu įprastai dirbantiesiems taikomas 20 proc. GPM tarifas.
Majauskas: mokesčiai turtingiems negali būti mažesni, o valstybės kredituoti nereikia
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas patikina, kad daugiau uždirbantieji gyventojai turi mokėti ne mažesnius mokesčius, nei mažesnes pajamas gaunantieji gyventojai.
„Po mokesčių reformos, įvedus „Sodros“ lubas, buvo likusi klaida – mokesčiai didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams mažėjo, lyginant su gaunančiais mažesnes pajamas. Todėl buvo pakoreguotas GPM įstatymas taip, kad mokesčiai, pajamoms augant, nemažėtų. Aš suprantu, kad galbūt dideles pajamas gaunančių asmenų lūkesčiai buvo visai kiti ir jie tikėjosi, kad mokesčiai jiems sumažėtų. Tai, mano supratimu, nebūtų teisinga“, – paaiškina M. Majauskas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva turi konkuruoti ne žemais mokesčiais, o išsilavinusia darbo jėga, kuri atitiktų rinkos poreikius.
„Ne mažindami mokesčius mes sugebėsime didinti atlyginimus ir užtikrinti, kad Lietuvoje kurtųsi daugiau gerai apmokamų darbo vietų – tik investuodami į švietimą. Sukurdami efektyvią švietimo sistemą, nuo pradinio iki universitetinio lygmens, mes galėtume sukurti didesnių atlyginimų ir didesnės pridėtinės vertės ekonomiką – ne mažindami mokesčius“, – vertina parlamentaras.
Jis viliasi, kad esamas neteisingumas mokesčių sistemoje, kai antstoliai, notarai, advokatai ar kitų profesijų atstovai gali mokėti mažesnius tarifus naudodami individualios veiklos ar kitas formas, bus sprendžiama, kai Finansų ministerijos sudaryta mokesčių darbo grupė pateiks savo siūlymus.
Tuo metu jis nemato prasmės, kodėl „Sodroje“ reikėtų laikyti gyventojų permokas iki kitų metų gegužės.
„Jei yra kažkokių administracinių kliūčių ar „Sodros“ intencijų pasigerinti piniginius srautus gyventojų sąskaita – tokius dalykus reikėtų taisyti. Tikrai yra ne vienas atvejis, kai valstybė naudojasi gyventojų pinigais, jiems negrąžindama arba neskubėdama grąžinti to, kas priklauso. Dabar valstybė gali skolintis beveik už nulines palūkanas – laikyti gyventojų pinigus įšaldytus nematau jokios prasmės“, – apžvelgė M. Majauskas.