„Sodra“ komentuoja „Delfi“, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus. Vis dėlto daugiau kaip 14 tūkst. asmenų gauna didesnę nei 1000 eurų pensiją.
Senatvės pensiją Lietuvoje iš viso gauna gauna 616 tūkst. žmonių, 87 proc. iš jų turi būtinąjį stažą kuris šiemet yra 33 metai. Tačiau jo neturi daugiau kaip pusė žmonių, kurių pensija siekia iki 400 eurų. Tarp senjorų, kurių pensija viršija 700 eurų, būtinąjį stažą turi absoliuti dauguma žmonių.
Pensijų gavėjų pasiskirstymas pagal pensijų dydį:
Kaip komentavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, trys didžiausios Lietuvoje gaunamos senatvės pensijos siekia 2354, 2366 ir 2476 eurus.
„Visų šių pensijų gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, – sako M. Kozič.
Be to, visi trys gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
„Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, – komentuoja „Sodros“ atstovė.
Aukščiau pateikiami skaičiai – tai duomenys tik apie senatvės pensijas. Kaip teigia „Sodra“, vienas žmogus gali gauti kelias pensines išmokas, pavyzdžiui, senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką, arba senatvės pensiją ir nukentėjusiųjų asmenų pensiją.
„Žmonės, kurie dalyvavo antros pakopos pensijų kaupime, papildomai gauna pensijų fondų išmokas arba pensijų anuitetus iš „Sodros”. Statistiką apie kiekvienos išmokos dydžius ir gavėjus kaupiama atskirai”, – paaiškino M. Kozič.
Vidutinė ir trys didžiausios pensijos Lietuvoje:
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, kad detalaus išmokų gavėjo paveikslo pensijų fondai nemato ir valdo tik ribotus duomenis apie kaupiančiuosius, tačiau tiki, kad nauda dalyviams auga.
„Nors disponuojame ribotais, tik atliekamai funkcijai būtinais duomenimis apie kaupiančiuosius, statistiniai rodikliai rodo, kad privataus kaupimo sistemai pamažu įpusėjant vienos kartos laikotarpį, jos nauda dalyviams kryptingai auga“, – „Delfi“ komentavo LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
Anot jo, tai lemia daug veiksnių: ilgėjantis kaupimo laikotarpis, o kartu su juo – sukaupta lėšų suma, sudėtinių palūkanų efektas, taikomas gyvenimo ciklo fondų formatas.
„Kalbant apie anuitetus, kuriuos privalu įsigyti nuo tam tikros sukauptų lėšų sumos ir kurių gavėjų su laiku turėtų daugėti, galime žvilgtelėti į „Sodros“ pateikiamus apibendrintus standartinio pensijų anuiteto gavėjo duomenis. Šiemet rugsėjį jo vidutinė visų gaunamų pensijų suma be anuiteto sudarė 912,3 euro, o šalia vidutinis anuiteto dydis – 73,4 euro“, – sako T. Gudaitis.
Atsižvelgdama į tai, kad nuo 2004 metų pradėjusia veikti privataus pensijų kaupimo sistema visą savo profesinį gyvenimą dar negalėjo pasinaudoti nė vienas šalies dirbantysis, jos rezultatus asociacija vertina pozityviai.
„Sodra“ skelbia, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.
Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 euro (2023 metais metais tai bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja.
Neįgijusieji minimalaus 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais – 5,70 euro. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra, didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 354 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 354 eurai.
Kaip žinoma, į pensijai kaupiančio gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pastaroji tvarka įsigaliojo 2019 metais.
LIPFA vadovas T. Gudaitis, kalbėdamas apie pensijų kaupimo rezultatą, teigia, kad jį reikšmingai nulemia ir kaupimo sparta, priklausanti nuo įmokų dydžio bei reguliarumo. Esą gerai, jeigu prie to prisideda ir darbdaviai, tačiau jų įsitraukimas vis dar yra minimalus ir čia daugiausiai naudojamasi ne II, o III pakopa.