„Daugumos namų ūkių santaupų kiekis 2020 metais nepasikeitė, 20 proc. pavyko sutaupyti daugiau, o apie 16 proc. namų ūkių santaupos sumenko“, – teigiama ECB analizėje.
Tai, kad tik nedideliam skaičiui žmonių pavyko atsidėti daugiau pinigų juodai dienai, „riboja, kiek šios santaupos gali amortizuoti pastaruoju metu kilusias energijos kainas“, teigiama ECB mėnesiniame biuletenyje.
Kalbant apie tuos, kuriems pavyko sutaupyti, analitikų nuomone, svarbiausia prie to prisidėję veiksniai buvo pandeminiai apribojimai ir „infekcijos baimė“.
Tie, kurie sutaupė mažiau, kaip svarbiausią priežastį nurodė „netikėtą pajamų praradimą“.
Liepos mėnesį infliacija pakilo iki 8,9 proc. – rekordinio lygio euro zonoje, gerokai viršydama ECB nustatytą 2 proc. tikslą.
Už vartotojų kainų kilimo slypi energijos kainų šuolis, kurį lėmė karas Ukrainoje.
Nepaisant niūrių ekonomikos perspektyvų, „vartojimą palaiko namų ūkių santaupos, sukauptos per pandemiją, bei stipri darbo rinka“, liepos pabaigoje teigė ECB pirmininkė Christine Lagarde.
Su pandemija susijusių apribojimų panaikinimas pirmąjį pusmetį paskatino ekonomiką, tačiau karas Ukrainoje slegia euro zonos perspektyvas.
Šią užgniaužtą paklausą skatinę veiksniai birželį „jau blėso“ staigiai šoktelėjus pragyvenimo išlaidoms, pažymėjo „S&P Global“ vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.
ECB liepos mėnesį pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidino palūkanų normas, siekdamas sustabdyti infliacijos bangą. Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais palūkanų normos toliau kils.
Visgi šis žingsnis gali sustiprinti priešpriešinius vėjus, su kuriais susiduria euro zonos ekonomika.
ECB atlikta santaupų analizė remiasi 2020–2021 metais šešiose euro zonos šalyse – Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje – atliktais tyrimais.