Palankiausia – uždirbantiems VDU
A. Bartkus tikino, kad II pakopos pensijų fondai nėra naudingi visiems asmenims.
„II pakopa naudinga visiems, kurie uždirba apie vidutinį atlyginimą arba daugiau, žmogui nepakenks, kad jis dalyvaus II pakopoje. Žinoma, reikia suprasti, kad milijonieriumi iš to nebūsi, o turėtų būti ir taikomas indeksavimas“, – sakė jis.
Tiesa, ekonomistas patarė, kad iš pensijų fondų reikėtų „išsimušti“ ir geresnes sąlygas.
„Geriau prezidentūra užsiimtų maksimaliai geru ir laisvu fondų keitimo tvarkos įvedimu, kad žmogui tai nekainuotų, jo nestabdytų mokesčiai už fondo pakeitimą“, – sakė jis.
A. Bartkus kalbėjo, kad tiems, kurie uždirba minimalų atlyginimą, kaupti II pakopoje, paprastai kalbant, neapsimoka.
„Tokių žmonių pajamų lygis – žemas, dažnai tai – ir remtini asmenys, o einamasis vartojimo palaikymas minimaliame lygmenyje yra pirminė užduotis. Atitinkamai, senatvėje lėšos, kurias jų sukaupsite, bus mažos ir nieko ypač neprisikaups.
Iš principo, šioje vietoje nemanau, kad vertėtų tai daryti“, – apibendrino jis.
Nuomonė priešinga
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis tikino manantis priešingai. Pasak jo, Lietuvoje taikomas asmeninio kaupimo pensijai formatas kaip tik yra parankiausias gaunantiems mažiausią atlyginimą, nes valstybės taikomas skatinimas tokių žmonių kaupimo tempą pagreitina beveik dvigubai.
„Kaip pavyzdį pasirinkime 2003 metais gimusį vaikiną, kuris šiomis dienomis svarsto, pasiryžti kaupti pensijai ar ne, ir kuris uždirba minimalią mėnesio algą (MMA) – 840 eurų.
Jo mėnesio įmoka į pensijų fondą šiemet sudarytų 25,20 euro, o valstybės paskata beveik antra tiek – 23,85 euro. Kuo atlyginimas didesnis, tuo valstybės paskatos dydis, visiems kaupiantiesiems taikomas vienodas ir skaičiuojamas pagal šalies vidutinį atlyginimą, kaupiančiajam tampa sąlyginai mažiau finansiškai reikšmingas, todėl mažiau uždirbantys išlošia daugiau.
Remkimės oficialia „Sodros“ pensijų skaičiuokle ir patikrinkime du skirtingus scenarijus. Pasirinkęs nekaupti ir gautas pajamas išleisti vartojimui mūsų menamas vaikinas pensininku taps 2068 metais, o jo pensija (1867 euro) sudarys pusę, arba 48,8 proc. gauto atlyginimo.
Kitas variantas – šis vaikinas nutars papildomai kaupti savo pensijai. Tokiu atveju jo pensija (2700 eurų) sudarys 70,6 proc. atlyginimo, prie „Sodros“ dalies pridėjus asmeniškai sukauptą sumą (833 eurus)“, – skaičiavo T. Gudaitis.
Jis sutiko, kad finansinė disciplina, ypač jei ji ilgalaikio pobūdžio, reikalauja peržiūrėti dabarties finansinius prioritetus.
„Suprantama, kad šalyje augantis bendras gyvenimo lygis ir tokie faktoriai, kaip realią perkamąją galią silpninanti infliacija, siaurina galimybes disponuoti ir taip ribotu biudžetu.
Tačiau objektyviai žiūrint, negalėčiau įvardyti kito tokio ilgalaikio investicinio produkto, kuris iškart dvigubintų asmeninį įnašą, į darbą finansų rinkose „paleisdamas“ dvigubą sumą“, – sakė jis.