Kovo 2 d. Lietuvos banko duomenimis, vienas doleris buvo vertas 0,89 euro (3,07 Lt). Dar mažiau nei prieš pusmetį (2014 m. rugsėjo 30 d.) už vieną dolerį buvo galima gauti 0,79 euro (2,72 Lt).
Praėjusią savaitę žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda vardijo priežastis, kodėl gali prislopti nekilnojamojo turto aktyvumas, ir užsiminė, kad viena iš jų gali būti stiprėjantis JAV doleris.
„Pastebime, kad aiškiai didėja susidomėjimas JAV doleriu. Žiūrėdami į bankų indėlius doleriais to nepamatysime, bet vienas Dievas žino, kiek žmonės investuoja į JAV dolerius“, - teigė jis.
Vis dėlto SEB banko duomenimis, palyginus 2015 m. sausio mėnesį su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu JAV dolerių pirkimas išaugo 12 proc.
„Sąskaitų duomenys turbūt neparodytų tendencijos, nes gali būti taip, kad tokias sąskaitas klientai tiesiog turi iš anksčiau“, - paklaustas, ar nepadaugėjo paskutiniu metu sąskaitų JAV doleriais, atsakė SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.
Tuo metu „Swedbank“ atstovai teigia, kad padidėjusio susidomėjimo JAV doleriu nepastebi.
„Paklausos padidėjimo nėra. Srautai nėra pasikeitę“, - portalui DELFI teigė „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos Finansinių produktų pardavimų specialistas Vytautas Čirvinskas. Valiutų rinkų eksperto nuomone, prie to prisideda ir euro, kaip stabilios valiutos, turėjimas Lietuvoje.
Nors specialistas teigė, kad prognozės yra palankios JAV dolerio tolesniam stiprėjimui, klientams, gaunantiems pajamas eurais ir turintiems išlaidas eurais, spekuliuoti valiuta nepatartina.
Dvi svarbiausios priežastys
Prognozėmis, kad euras ir toliau pigs JAV dolerio atžvilgiu, tiki ir Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė.
Ekspertė nurodė dvi pagrindines tokios tendencijos priežastis. Pirma, JAV ir euro zonos monetarinės politikos skirtumai. Kai JAV jau baigė kiekybinio skatinimo politiką ir kalba apie bazinių palūkanų kėlimą, Europos centrinis bankas informuoja rinką apie papildomų eurų paleidimą.
„JAV centrinis bankas jau pradėjo kalbėti apie planus kelti palūkanų normas, tuo metu Europos centrinis bankas elgiasi priešingai – bazinę palūkanų normą yra sumažinęs iki istorinių žemumų ir jau šį mėnesį pradės plačią vertybinių popierių supirkimo programą, kuri tęsis iki kitų metų rugsėjo mėnesio“, - komentavo pašnekovė.
G. Gečiauskienės nuomone, labai svarbus ir skirtingas regionų vystymosi tempas: „JAV jau daugiau nei metus auga pakankamai veržliais tempais, tuo metu euro zona nėra veržli ir ekonomikos augimas žemas“. Čia investuotojai rinkdamiesi prioritetą teikia veržliau besivystančioms ekonomikoms.
Siūlo nežaisti
Paklausta, ar gyventojams nevertėtų įsigyti JAV dolerių ir vėliau juos už brangiau parduoti, analitikė įspėjo dėl rizikų.
„Esame labai atsargūs, kai kalbame apie privačius asmenis, kurie nėra patyrę rinkų instrumentuose, kurie neturi reikšmingų santaupų ir neužsiima investicijomis. Tokiam gyventojui nerekomenduojame žaisti valiutomis. Tai yra labai rizikinga. Nepaisant to, kokios yra dabar prognozės, viskas gali apsiversti aukštyn kojomis labai greitai“, - teigė ji.
Vis dėlto pašnekovė pripažino, kad atostogas Egipte, Turkijoje ar kitoje šalyje, kur JAV doleris lyderiauja prieš eurą, planuojantys gyventojai gali laimėti kelias dešimtis eurų.
„Bet tie pokyčiai labai nedideli. Įsivaizduokime, kad gyventojas pirktų 2 tūkst. JAV dolerių dabar ir kursas pakiltų 5 proc., kad yra labai daug. Tai jis uždirbtų 100 JAV dolerių“, - skaičiavo pašnekovė.
Iš kitos pusės „Danske Bank“ atstovė pripažino, kad verslo klientai JAV doleriu domisi aktyviau: „Grynųjų paklausos tikrai nėra didesnės, bet kalbant apie įmones, tai stebime didesnį susidomėjimą, ypač tų įmonių, kurios turi srautus JAV doleriais“.
Sparčiausias euro silpnėjimas jau praeityje?
Panašias priežastis, kodėl JAV doleris stiprėja euro atžvilgiu, vardijo ir „Nordea“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, eurą JAV dolerio atžvilgiu žemyn tempia tiek centrinių bankų vykdoma politika, tiek regionų ekonomikos augimo skirtumai.
Taip pat investuotojų susirūpinimą kelia tai, kaip baigsis Graikijos klausimas, kas laukia Ispanijos. Savo daro ir Rusijos grėsmė.
„Investuotojai labiau linkę laikyti santaupas JAV doleriais nei eurais, nes JAV yra kitoje vandenyno pusėje nei Rusija“, - komentavo jis.
„Be to, reikia prisiminti, kad smukusi naftos kaina turėtų paskatinti vartojimą euro zonoje. Dabar mada yra, kad JAV tapo populiari tarp investuotojų, nes jie pavargę nuo euro zonoje besitęsiančių diskusijų. Taigi, pasakyti, kad euras vienareikšmiškai silpnės, negalima“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Paklaustas, jei JAV doleris ir toliau silpnės, gal gyventojai gali išlošti išsikeitę eurus į dolerius, pašnekovas atsakė: „Dabar jau šaukštai po pietų, nes euro intensyviausias silpnėjimas vyko pernai rudenį ir žiemą. Euras yra jau ganėtinai susilpnėjęs JAV dolerio atžvilgiu, euras negali silpnėti iki begalybės“.
Ž. Mauricas mato realią galimybę eurui stiprėti JAV dolerio atžvilgiu, jei išsispręs geopolitiniai klausimai su Rusija, euro zonoje bus susitarta su Graikija.
O kokią įtaką eiliniam gyventojui turi euro silpnėjimas JAV dolerio atžvilgiu?
„JAV doleris yra pasaulinė valiuta, kuria yra atsiskaitoma tiek už žaliavas, tiek už maisto produktus. Stiprėjant JAV doleriui euro atžvilgiu visos žaliavos, maisto prekės brangsta, tai vartotojui silpnėjimas yra neigiamas dalykas“, - bendrai situaciją vertino ekonomistas.
Iš kitos pusės jis priminė, kad situaciją taiso tai, kad naftos kaina smunka sparčiau nei euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, o ir pasaulinės maisto produktų kainos praktiškai neauga arba net mažėja.
„Tai euro silpnėjimo poveikis yra ganėtinai mažas“, - pridėjo ekonomistas.