Finansinių rūpesčių palydovai lombardai: vieni laukia klientų pagausėjimo, dalis – užveria duris

Lietuviai jau prakuto ir gyvena geriau, sako kai kurie lombardų atstovai, dar nesulaukę didesnio klientų srauto dėl ūgtelėjusių aukso kainų ar dažnesnių kalbų apie recesijos grėsmę. Tačiau ir kalbėti apie lombardų saulėlydį ankstoka – finansinės paspirties prisireikia ir vaikus į mokyklą leidžiantiems, ir netgi namus besistatantiems žmonėms.

Atsigauna po pandemijos

Bendrovės „Goldeta‟ vadovas Augustinas Kiveris pasakoja, kad nuo metų pradžios jaučia klientų, parduodančių auksą ar įkeičiančių daiktus, pagausėjimą. Tiesa, įprastai būtent žiemą jų ir būna daugiau. Žmonių pagausėja ir per krizes.

„Jeigu krizė, – automatiškai aukso kaina kyla, klientų daugiau. Buvo prieš daugiau kaip 10 metų krizė, tai taip, padidėjimas buvo. Aukso kaina kyla, kai ekonominė situacija pasaulyje prastėja‟, – sakė bendrovės Alytuje vadovas A. Kiveris.

Anot jo, per pandemiją teko stabdyti veiklą, tačiau infliacija paskatino žmones ateiti.

„Pas mane padaugėja. Kai pradėjo infliacija didėti, karas. Korona sustabdė viską, bent jau pas mane sustojo. 2021 metų antra pusė, 2022 metai, kai pradėjo kainos kilti, tai truputį tas judėjimas manau, kad didesnis‟, – sakė pašnekovas.

Įmonės „Universalaus lombardo paslaugos‟ Palangoje vadovė Martyna Danilevičienė sako, kad „klientai nuolatiniai, daiktai nuolatiniai‟, tačiau apyvarta auga, o ir žmonių dar gali daugėti.

„Galbūt tie patys žmonės atneša šiek tiek daugiau daiktų. Tiesiog didėja skolinimosi sumos‟, – sako ji.

Pasak vadovės, nors ir sunku lyginti su 2021 metais, nes būta pandemijos, tačiau pernykščiai rezultatai, sprendžiant iš ataskaitų, kol kas džiuginantys.

„2021 metais, jeigu neklystu, turėjome 38 tūkst. eurų apyvartą, tai praėjusiais metais – 48 tūkst. eurų: 10 tūkst. eurų nuo tokios visai nedidelės apyvartos, – kadangi mūsų įmonė maža, – tai turime 20 proc. (…) Kuo žmonės blogiau gyvena, tuo lombarde vyksta didesnis veiksmas, manau, kad tikrai daugės‟, – prognozavo M. Danilevičienė.

Mato ir gerėjantį gyvenimą šalyje

Paskambinus į vieną įmonę Alytuje, paaiškėjo, kad ji jau užsidarė, o atsiliepė buvusi jos darbuotoja Rasa. Per ilgus metus gerai su veikla susipažinusi moteris skeptiškai įvertino perspektyvas.

„Man atrodo, jau nieko nelikę, užsidarę visi. Nėra žmonių, nėra klientūros. Pati dirbu šitoje srityje 25 metus ir kiek žinau, visi uždaryti, kitų firmų likę po tris, po penkis.

Nereikalinga paslauga pasidarė, nes žmonės skolindavosi nuo 10 litų – tais laikais. O dabar ant tokių mažų sumų niekas neina, o didelių – gal rimčiau kur žiūri. Prasigyveno turbūt‟, – svarsto Rasa.

Anot jos, žmonės anksčiau nesibodėdavo ateiti ir mažų sumų.

„Pradėjo geriau gyventi, mano manymu. Nes tikrai, kai pradėjau dirbti, tai reikėjo net ir dešimt (10 litų – red.), reikėjo ant duonos, pieno, ateidavo užsistatyti gramą ar pusę gramo aukso‟, – sako ji.

„Vilniaus juvelyrikos‟ direktorė Helena Dainienė sako, kad kai tik žmonėms sunkiau, ateina į lombardus, tačiau pastaruoju metu ji mato sumenkusius srautus.

„Mažiau. Žmonės geriau gyvena, gali daugiau sau leisti ir tų žmonių, kurių yra nuo algos iki algos ir yra daugiausia mūsų klientai, tai jų, aišku, mažėja.

Klientai priduoda auksą, kai negali išsiversti, neužtenka atlyginimo, daugiau reikia mokėti už šildymą. Arba prieš mokyklą, vaikus išleisti, tai neša auksą įkeisti, gauti 100–200 eurų‟, – sako H. Dainienė.

Nuo jaunimo iki senjorų

Kalbėdami apie klientūrą lombardų ir tauriųjų metalų supirktuvių vadovai pateikia skirtingus paveikslus, nors ir vyrauja mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys žmonės.

„Vidutinė klasė, vidutinis sluoksnis, dirbantys‟, – sako Vytautas Burkša, įmonės „Auksara‟ savininkas.

Bendrovės „Pawnshop lombardai‟ vadovas Antanas Butkus pasakoja, kad paprastai tai yra „socialinių grupių‟ klientai, kuriems pritrūksta pinigų iki pašalpų, pensijų, atlyginimų išmokėjimo datos.

„Jaunimas, ateina ir pensinio amžiaus žmonių, pasitaiko ir priklausomi nuo įvairių priklausomybių, alkoholio, narkotikų, lošėjai. Paprastai atneša asmeninius buities daiktus, telefonus, kompiuterius, planšetes, statybinius įrankius‟, – sako jis.

Pasak bendrovės vadovo, klientų nepadaugėjo, nes konkurencija didelė.

„Vilniaus juvelyrikos‟ vadovė H. Dainienė įvertino, kad klientų pajamos siekia maždaug iki 1000 eurų.

„Kai reikia 500 eurų už butą susimokėti, tai sunku išgyventi. Žemiau vidutinės klasės. Tie patys klientai gauna atostoginius, dar kažką, tai išperka. Po pusės metų vėl ateina‟, – sako ji.

Yra ir „žmonių su pareigomis“

„Goldetos‟ direktorius A. Kiveris dalijasi, kad sulaukia labai įvairių lankytojų.

„Vienišos mamos, būna pensininkų užeina, būna ir vidutinio amžiaus – ar šeimoje problema, ar su sveikata. Matai, žmogus gerai atrodantis ir turintis kažkokias pareigas, solidus žmogus, bet pasiskolina – sako, namą remontuojasi ar statosi, pritrūko pinigų.

Būna ir keliasdešimt eurų pasiskolinti tam kartui. Čia bangomis. Kai būna pajamos ar išmokos, tada sugrįžta atsiimti, štai apie dešimtą (mėnesio – red.) dieną, o paskui jau palikinėja‟, – sako A. Kiveris.

„Universalaus lombardo paslaugų‟ vadovė M. Danilevičienė sako, kad sumos, kurių prireikia žmonėms, gali siekti iki pusės tūkstančio.

„Svyruoja nuo 5 eurų iki 500 eurų, bet dažniausiai mažesnės sumos, iki 50–100 eurų. Tiesiog kažkokiems laikiniems nesklandumams išspręsti‟, – teigė pašnekovė.

Anot jos, labai retas atvejis, kad žmogus neišsipirktų įkeisto daikto.

„Jeigu procentaliai reiktų vertinti, tai paliekami daiktai sudaro apie 5 proc.‟, – pridūrė ji.

A. Butkus teigia, kad sumos vyrauja nuo 10 iki 200 eurų, o retais atvejais yra klientų, kurie prašo ir daugiau, iki 1000 eurų.

Neverta nešti „atitrūkusių‟ daiktų

Technologijoms sparčiai judant pirmyn, kai kurie daiktai ne tik praranda vertę, bet, galima sakyti, ir prasmę. Pavyzdžiui, dalis fototechnikos. To geriau į lombardus nebenešti.

A. Butkaus teigimu, auksą jo bendrovėje žmonės siūlo retai, nes, matyt, kadaise išsipardavė išteklius, arba siūlo specializuotiems lombardams, kurie dirba tik su tauriaisiais metalais.

Tauriųjų metalų kainos per pastaruosius 30 metų (JAV doleriais už unciją):

„Nes paprastai jų palūkanos yra daug mažesnės. Gintaras kaip prekė nėra paklausi, o be to jo niekas ir nesiūlo, nes kiek žinoma, jo kaina yra gerokai nukritusi.

Fotoaparatai yra dar paklausūs, bet tik profesionalūs, skaitmeniniai, su gerais objektyvais. Taip vadinamos „muilinės“ nėra paklausi prekė, nes šiais laikais išmanieji telefonai atitinka jų kokybę‟, – sako „Pawnshop lombardai‟ vadovas.

Jis paaiškino, kad spausdintuvų bendrovė visai nelaukia.

M. Danilevičienės teigimu, dalis daiktų tikrai nepaklausūs.

„Tokios prekės, kurios „atitrūkusios‟: fotoaparatai – visi fotografuoja telefonais, fotoaparatai nereikalingi. Tai imame smulkius daiktus, kurie telpa į lentynas – telefonai, planšetės, kompiuteriai, auksas, sidabras, laikrodžiai ir panašiai‟, – kalbėjo moteris.