„Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus. Be to, projektas leis mokyklose plėsti ne tik negrynųjų pinigų naudojimą, bet ir kitų skaitmenizuotų paslaugų teikimą, kas yra ypač aktualu kuriant šiuolaikišką ir modernią mokyklą“, –pristatydama projektą teigė finansų ministrė G. Skaistė.
Projektas apims dvi pagrindines veiklas. Pirmoji bus nukreipta į bendrojo ugdymo įstaigų valgyklas, kuriose projekto metu bus diegiama atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikyta infrastruktūra: išmanūs kasos aparatai, kortelių skaitytuvai, pagal poreikį – ir savitarnos terminalai.
Antroji veikla nukreipta į mokinių aprūpinimą mokėjimo priemonėmis, kurios metu bus finansuojamas elektroninių mokinio pažymėjimų su integruota elektroninės piniginės funkcija išdavimas. Taip pat bus sudaryta galimybė į pažymėjimus įdiegti ir kitus funkcionalumus, pavyzdžiui, nemokamo maitinimo apskaitą, neformalaus švietimo apskaitą, lankomumo ir praėjimo kontrolę, bibliotekos paslaugas, viešojo transporto bilietą.
Projektą, kaip nurodoma Finansų ministerijos pranešime, planuojama pradėti šių metų trečią ketvirtį ir užbaigti iki 2023 m. pabaigos. Šiam projekto įgyvendinimui numatoma skirti 5 mln. 224 tūkst. eurų.
Renginio metu dalyviams buvo pristatomos projekto veiklos ir jų finansavimas, taip pat atliktų apklausų rezultatai.
„Ruošdamiesi projektui su mokyklų ir savivaldybių bendruomene tikrinomės, ar toks projektas būtų aktualus. Mūsų iniciatyvą palaikė net 82 proc. tėvų (iš 4869 respondentų) ir 78 proc. mokinių (iš 3179 respondentų). Taip pat teigiamai atsiliepė net 83 proc. savivaldybių (iš 52 respondentų). Pagrindiniai nurodomi mokėjimų negrynaisiais pinigais privalumai – paprastesnis atsiskaitymas, saugumas ir finansinio raštingumo ugdymas“, – sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė, renginio metu moderavusi diskusiją su savivaldybių atstovais.
„Renginio metu vykusi diskusija parodė, kad projektu siekiami tikslai atliepia įvairius klausimus, aktualius visoms suinteresuotoms pusėms. Mokiniams – finansinis ir skaitmeninis raštingumas, įgūdžiai. Taip pat atliepiamas patyčių klausimas – integravus nemokamo maitinimo apskaitą, aplinkiniai nežinos, ar vaikai valgo mokamai, ar nemokamai. Nauda tėvams – patogumas ir saugumas, užkertamas kelias dienpinigių vagystėms. Mokykloms ir savivaldybėms – skaidrumas, apskaita, mokiniui teikiamų paslaugų krepšelio skaitmenizacija“, – privalumus vardijo V. Česnulevičiūtė.
Pasak jo, dėliojant projekto struktūrą taip pat daug konsultuotasi su panašią patirtį jau turinčiomis savivaldybėms.
„Tai leido mums sukurti įvairias projekto įgyvendinimo alternatyvas, geriausiai atliepiančias bendruomenių poreikius“, – sakė viceministrė.
Projektas yra viena iš 2,225 mlrd. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano sudedamųjų dalių. „Naujos kartos Lietuva“ planas yra finansuojamas Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Pagrindinis priemonės tikslas yra užtikrinti Europos šalių atsparumą įvairiems kylantiems iššūkiams, jų ekonomikų tvarumą, taip pat gyventojų bei verslo pasiruošimą skaitmeninei ir žaliajai transformacijai.