Gedulo puokštėmis prekiaujanti alytiškė floristė Lina Šimanskienė teigė, kad šiemet Vėlinių puokštės brangesnės negu pernai, o ir alytiškiai plačiai atverti piniginių neskuba.
„Didesnės gedulo puokštės pabrango nuo pusės iki vieno euro. Gyvų gėlių puokštės mano parduotuvėje kainuoja iki dešimt eurų, dirbtinių gėlių – iki dvylikos. Šiemet žmonės neskubėjo Vėlinių puokščių pirkti iš anksto. Tikriausiai blogas oras tam sutrukdė. Niekam nemalonu lyjant lietui važiuoti tvarkyti kapų“, - sakė L. Šimanskienė.
Jos teigimu, verslininkams, floristams už medžiagas puokščių gaminimui tenka mokėti daugiau, tad natūralu, kad puokščių kainos kyla.
Nors neretas pinigų artimųjų kapams skirtoms puokštėms nepagaili, visgi alytiškė pastebėjo, kad puokščių pirkimai sumažėjo. Daugelis žmonių linkę skaičiuoti ir neišgali nupirkti daug puošmenų.
Kad klientų užsuktų kuo daugiau, L. Šimanskienė pirkėjus vilioja daug žalumos turinčiomis, nereikalingomis detalėmis neperkrautomis puokštėmis. Pasak floristės, puokštė turi būti „rami“. Čia ne vieta rėksmingų spalvų gėlėms ir akį rėžiančiai maišalynei.
Alytiškė savo kurtose puokštėse nenaudoja eglės šakų. Vietoj jų renkasi kadagio šakeles. „Nuo eglių šakų pradeda byrėti spygliai. Žmonėms, kurių artimųjų kapai papuošti akmenėliais, skaldele, labai sunku tuos nubyrėjusius spyglius nurinkti. O su kadagio šakelėmis kitaip. Jos nudžiūsta, bet nenukrenta nė vienas spyglys“, - pasakojo L. Šimanskienė.
Moters teigimu, prieš Vėlines išskirtinių užsakymų ji sulaukia retai. Žmonės renkasi paprastesnius variantus. L. Šimanskienei įsiminė klientų pageidavimas ant mirusios mergaitės kapo pagaminti ką nors vaikiško, mielo.
Alytiškė iš gėlių sukūrė didelį baltą meškiną.
„Kai dariau šią kompoziciją, ir ašarą teko nubraukti. Norisi, kad žmonėms patiktų, kad jie liktų patenkinti, bet pirmiausia tai, ką darau, turi patikti man pačiai. Nors prieš kurdama puokštes, nusipiešiu eskizus, ieškau idėjų, daug naujų minčių kyla jau kūrybos eigoje“, - kalbėjo alytiškė.
Klientai dažnai pasako, kad, kad jos sukurtos puokštės skiriasi nuo tų, kurias galima įsigyti kitur.
„Galbūt jiems patinka ta minėtoji puokščių žaluma ir santūrumas“, - spėjo L. Šimanskienė, nuo mažens mėgusi gėles ir svajojusi tapti floriste.
Meniškos sielos alytiškė dar iki pradėdama savo verslą vis užsukdavo pas pažįstamą, kuri prekiavo gėlėmis, ir pavydėdavo jai tokio darbo.
„Pagalvojau, kodėl gi nepabandžius tuo užsiimti pačiai? Turiu nuosavą namą ir aplink jį labai daug augalų. Iš pradžių prekiavau lauko augalais, o prieš penkerius metus ėmiausi prekybos skintomis gėlėmis“, - pasakojo L. Šimanskienė, neįsivaizduojanti, kaip galėtų gyventi be gėlių.