Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) paskelbė skaičiavimus, kokie ateinančių metų mėnesiai bus „geri“, o kuriais atostogauti neapsimoka.
Bendras principas yra toks: atostoginių dydis priklauso nuo iki tol buvusių trijų mėnesių darbo dienų skaičiaus ir darbo dienos įkainio vidurkio. Kuo daugiau mėnesyje darbo dienų, tuo jos „pigesnės“, būtent tuomet ir vertėtų atostogauti (o ne dirbti).
„Blogais“ laikomi tie mėnesiai, kurie turi mažiau darbo dienų. Kuo mažiau dienų, tuo brangesnė ta darbo diena. Pakeitus brangią darbo dieną į atostogų dieną, kuri skaičiuojama iš mėnesių, kurie turi daugiau darbo dienų, vadinasi, tų mėnesių darbo diena – pigesnė, todėl darbuotojas gauna mažiau“, – „Delfi“ komentuoja asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
„Visada geriausia atostogauti tais mėnesiais, kuriais darbo dienų skaičius yra didžiausias, jei darbuotojas uždirba pastovią mėnesinę algą“, – priduria ekspertė.
2024 metais palankiausi mėnesiai atostogoms bus sausis, gegužė ir liepa.
Kaip matyti, atostoginiai gali didinti atlyginimą daugiausiai 88 eurais (liepa) arba sumažinti beveik 104 eurais (gruodis):
D. Čibirienės teigimu, prasčiausi „iš prigimties“ mėnesiai yra vasaris ir gruodis.
„Vasaris – nes turi mažiau kalendorinių dienų, plius yra viena šventinė diena, o gruodis – dėl didelio šventinių dienų skaičiaus. Balandis dėl Velykų ir darbo dienų skaičiaus 2023–2024 metais nėra geras, bet tai nėra aksioma, tai daugiau 2023–2024 metų specifika“, – komentuoja D. Čibirienė.
Vis dėlto 2024 metais mažiausi atostoginiai būtų paskaičiuoti už birželį, lapkritį ir gruodį.
Visi skaičiavimai taikomi, jeigu alga siekia 1800 eurų iki mokesčių ir atostogaujama 10 darbo dienų (primename, kartą per metus viena atostogų dalis turi būti ne trumpesnė nei 10 d. d.).
Pasak LBAA, aukščiau aptartos taisyklės pasitvirtina tik tuomet, jei darbuotojo alga kas mėnesį yra vienoda ir jis negauna jokių priedų ar priemokų už viršvalandžius, naktinį darbą, darbą per šventes ir išeigines, ar kitas išmokas, kurios keičia mėnesio darbo užmokestį, naudojamą vidurkio skaičiavimui.
Išsamūs asociacijos skaičiavimai su 1800 eurų atlyginimu:
Jeigu pasirenkama ne 10 darbo dienų atostogų (kaip pateikta lentelėje), o 20 d. d., tuomet mėnesių skirtumai dar didesni: liepą skirtumas su nustatytu atlyginimu sieks beveik 177 eurus (tai yra, su atostoginiais darbo užmokestis bus apie 1977 eurus), o gruodį gali sumažėti 207 eurais (iki 1593 eurų).
Jei darbuotojo alga 2024 metais didėja, jam geriau pradėti atostogauti praėjus trims mėnesiams po algos padidėjimo.
„Todėl 2024 metų sausis atostogoms palankus mėnuo tik tais atvejais, kai nuo sausio alga nesikeičia.
Nuo 2024 metų 10 proc. didėja MMA nuo 840 iki 924 eurų, todėl didžiosios dalies darbuotojų 2024 metų algos bus didesnės, nei kad buvo gruodį“, – sako asociacija.
Tad, pasak D. Čibirienės, jeigu atlyginimas, pavyzdžiui, didėja nuo liepos, tuomet geriausia atostogauti spalį, lapkritį ir gruodį, o blogiausia – liepą, rugpjūtį ar rugsėjį.
Tai iliustruoja ekspertės pateiktas alternatyvus skaičiavimas: kai atlyginimas didėja nuo liepos iki 2800 eurų (iki mokesčių):
Kaip matome, lapkritis ir gruodis toliau išlieka „blogi“, tačiau buvusi palanki liepa dabar dėl pakeltos algos tampa finansiškai ypač nenaudinga, o kartu su ja tokiais tampa rugpjūtis ir rugsėjis.
Šiuos tris mėnesius atlyginimas jau siekia po 2800 eurų, bet atostoginiai bus skaičiuojami iš vidurkio, kuriame bent vienas ar visi mėnesiai dar turi 1800 eurų atlyginimą. Išvada: geriausia tuomet atostogauti spalį, o blogiausiu atveju – lapkritį arba gruodį, kaip ir komentavo D. Čibirienė.
Šiemet palankiausi mėnesiai buvo kovas, gegužė ir spalis, o „blogieji“ mėnesiai – vasaris, balandis, lapkritis ir gruodis.
Primename, kad už išdirbtus pilnus metus kiekvienam darbuotojui priklauso ne mažiau nei 20 darbo dienų atostogų.
Dėl konkrečios atostogų tvarkos ir atostoginių dydžio rekomenduojame visuomet pasitikslinti darbovietėje
