Kalbinti gyventojai teigė šiuo metu itin jaučiantys kainų kilimą.
„Bandau save apsaugoti nuo tos panikos, bet manau, kad visi esame to paveikti, yra emocinis susilaikymas, reikia taupyti dabar“, – kalbėjo viena gyventoja.
„O aš visada taupau, ne tik dabar. <...>
Aš manau, kad dabar krepšelio kaina pabrango. Nežinau kiek, ne šimtą procentų, kažkiek, gal 30 proc.“, – sakė kita ir tikino dėl kainų augimo labai neišgyvenanti.
„O ką jis duos? Aš tiesiog turiu prisitaikyti“, – pridūrė ji.
Kita moteris taip pat aiškino jaučianti emocinę infliaciją.
„Tikrai manau, kad viskas brango daugiau nei 15 proc. Kai lyginu savo pajamas, kurios nesikeitė, ir tai, kiek man lieka iki kito atlyginimo... nepasakysiu procentais, bet tikrai ne 15 proc.
Aš gyvenu tą patį gyvenimą, koks jis buvo iki brangimo, ir man lieka mažiau pinigų“, – sakė ji.
„NielsenIQ“ vartotojų tyrimo skyriaus vadovė Baltijos šalims Edita Asakavičienė kalbėjo, kad gyventojai taupo ir tam net turi numatę taktikas.
„Infliacija vartojimo įpročius pakeitė drastiškai. Vartotojai yra linkę taupyti ir tas procnetas, kurie yra linkę taupyti, artėja prie 90 proc. Tai daro didelę įtaką.
Jeigu žiūrėti, kokios yra vartojimo taktikos, matome jas dvi šiuo metu“, – sakė ji.
Viena jų, kaip teigė, susijusi su akcijų ieškojimu.
„Tai pakankamai įprasta Baltijos šalims.
O kita taktika, kas jau nauja, žmonės pervertina, kas jiems svarbu ir yra linkę rinktis kitą, pigesnį prekinį ženklą arba tiesiog pigesnę prekę“, – teigė E. Asakavičienė ir apibendrino, kad tai būtų panašiau į mažesnį mangų, bet didesnį obuolių pirkimą.
Tiesa, šios dvi – ne visos taktikos, kurias stebi vartotojų tyrimo skyriaus vadovė.
„Vis daugiau žmonių bus linkę daugiau gaminti namuose ir bus linkę tai daryti taip, kad maisto būtų išmetama kuo mažiau.
Manau, kad ilguoju laikotarpiu šios taktikos atneš tik gerą įprotį“, – teigė ji.
Visgi, kaip sakė, yra produktų, kuriems gyventojai visiškai netaupo.
„Tai duona. Taip pat matome, kad gyventojai nėra linkę atsisakyti savo mėgstamo prekinio ženklo, taip pat mažinti vartojimą kalbant apie arbatą ir kavą.
Taip pat – asmeninės higienos priemonės“, – aiškino ji.
Gyventojai teigė vartojimą planuojantys mažinti kalbant apie paslaugas. Tai, kaip davė pavyzdį, mažiau eiti į kavines ir restoranus.
Norėdami suvokti, ar gyventojus veikia toks dalykas, kaip emocinė infliacija, tyrėjai jų klausė, kiek šiandien jų įprastai perkamas krepšelis kainuotų daugiau nei kainavo prieš 6 mėn.
„Ir išvedėme vidurkį ir tas skaičius pasirodė labai didelis – 32 proc.
Mes tai vadiname emocine infliacija būtiniausioms prekėms“, – teigė ji ir tikino, kad faktinė infliacija, kuri turima iš pardavimų duomenų, siekia 14 proc.
Tai, anot jos, reiškia, kad vartotojai yra labai sunerimę dėl to, kas vyksta.
Panaši situacija, kaip tikino, ir Latvijoje bei Estijoje.